Áizkrauklės mšis, Úeradės mšis, įvyko 1279 03 05 tarp Lietuvos ir Livonijos ordino kariuomenių ties Aizkraukle (vok. Ascherade), Dauguvos dešiniajame krante.
Livonijos ordinas, naudodamasis 13 a. 8 dešimtmečio viduryje pastatydinta Daugpilio pilimi, pradėjo puldinėti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio domeną.
1279 02 pabaigoje ordino magistro Ernsto von Rasburgo vadovaujama kariuomenė, pasitelkusi žiemgalius ir kuršius, remiama danų Talino vietininko Eilarto von Hobergo, nusiaubė Kernavės apylinkes. Netrukdoma sugrįžo į Livoniją, bet ties Aizkraukle ją pasivijo lietuviai.
Livonijos kariuomenė jau buvo pradėjusi skirstytis (pasitraukė kuršiai), bet spėjo susirikiuoti. Lietuvių kariuomenės priešakinis dalinys nebuvo kovos rikiuotėje, bet pradėjo kautis. Eilartas von Hobergas šį dalinį išblaškė, tačiau suklydo ėmęs persekioti pasitraukiančiuosius. Lietuvių pagrindinės jėgos puolė magistro vadovaujamą ordino kariuomenės branduolį.
Žuvus didžiąją Švč. Marijos vėliavą laikiusiam Johannui von Thiesenhausenui kilo panika, kuria pasinaudoję žiemgaliai pasitraukė. Livonijos kariuomenė visiškai pakriko, žuvo magistras. Kai livoniečių pagrindinės jėgos buvo sumuštos ir lietuviai pradėjo dalytis grobį, sugrįžo danai. Jie buvo apsupti, žuvo Eilartas von Hobergas, bet dalis prasiveržė ir pabėgo.
Per mūšį žuvo 71 Livonijos ordino riteris; po Durbės mūšio (1260) tai daugiausia 13 a. kritusių vokiečių riterių. Žlugo Livonijos ordino grobikiški planai. Sukilo žiemgaliai.
683