aksonometrija: a – aksonometrinis projektavimas, b – statmenoji izometrija, c – statmenoji dimetrija (k = n = 2m)

aksonomètrija (gr. axōn, kilm. axonos – ašis + metreō – matuoju), kūnų vaizdavimo plokštumoje būdas, kai į vaizdo plokštumą Q0 lygiagrečiais spinduliais st projektuojamas kūnas ir su juo susietos stačiakampės koordinačių sistemos ašys OX, OY, OZ. Statmenosios aksonometrijos projektuojamieji spinduliai st statmeni vaizdo plokštumai Q0, o pražulniosios aksonometrijos – nestatmeni. Koordinačių ašių atkarpų projekcijų ir pačių tų atkarpų santykiai vadinami iškreipimo koeficientais: O 0 X 0 OX = k { O_{0} X_{0}} over {OX}`=`k ; O 0 Y 0 OY = m { O_{0} Y_{0}} over {OY}`=`m ; O 0 Z 0 OZ = n { O_{0} Z_{0}} over {OZ}`=`n . Jei k = m = n, yra izometrija, jei k = n ≠ m – dimetrija, jei k ≠ m ≠ n – trimetrija. Paeiliui atidėjus brėžinyje koordinačių ašių projekcijų (O0X0, O0Y0, O0Z0) kryptimi nuo koordinačių pradžios visas kūno taškų koordinates, padaugintas iš atitinkamų iškreipimo koeficientų, galima nubraižyti kūno aksonometriją, ir atvirkščiai – iš kūno aksonometrijos galima nustatyti kūno taškų koordinates.

Aksonometrinė projekcija yra vaizdesnė už kitokias projekcijas ir gana tiksliai rodo vaizduojamąją figūrą su visais 3 jos matmenimis (ilgiu, pločiu, aukščiu). Šia projekcija dažnai naudojamasi pastatų, mašinų, ypač jų mazgų ir detalių, projektuose.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką