Aktobės sritis

Aktòbės srits (Aktobe oblysy) yra Kazachijos vakarinėje dalyje; šiaurėje ribojasi su Rusija, pietuose – su Uzbekija.

Plotas 300 600 km². 893 700 gyventojų (2021); daugiausia kazachai (82,8 %; 2019), rusai (11,3 %), ukrainiečiai (2,5 %).

Centras – Aktobė (512 500 gyventojų; 2021). Kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Kandyagašas (36,4), Šalkaras (27,9), Chromtau (27,0). Miesto gyventojų 73,2 % (2021). Gyventojų vidutinis tankis 2,97 žm./km². Aktobės sritis suskirstyta į 12 rajonų ir Aktobės miestą.

Didesnėje Aktobės srities dalyje – lygumos, centre – Mugodžarų kalnai (iki 657 m), vakaruose – Pauralės plynaukštė, kuri pietvakariuose pereina į Pakaspijo žemumą, pietryčiuose – Didieji ir Mažieji Barsukų smėlynai, pietryčiuose – Turgajaus plynaukštė.

Klimatas žemyninis, dažni sausvėjai; sausio vidutinė temperatūra –16, liepos 22–25 °C; per metus iškrinta 125–350 mm kritulių. Didžiausios upės: Emba ir Uralo intakai Orė, Ilekas; išdžiūstančios – Turgajus, Irgizas, Uilas. Daugiau kaip 150 ežerų (dažniausia druskingų). Dirvožemiai: kaštoniniai ir pilkžemiai, pietuose – druskingi rudžemiai. Vyrauja stepės, pietuose pereinančios į dykumas. Veisiasi saigos, džeiranai, šernai, vilkai, lapės, barsukai, graužikai.

Prie Chromtau kasama chromo rūda (2000 iškasta 56 100 t), prie Batamšinskio – nikelio rūda, prie Kandyagašo – fosforitai, Embos rajone – gaunama naftos (2000 gauta 112 500 t) ir gamtinių dujų (92,7 mln. m³). Mašinų gamyba, juodoji metalurgija, elektrotechnikos, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Žemės ūkio naudmenų 26,6 mln. ha (23,9 mln. ha – ganyklos, 2,2 mln. ha – ariamoji žemė). Auginama javai (2 mln. ha), soros, daržovės, bulvės. Veisiama avys ir ožkos, galvijai, arkliai, kupranugariai, kiaulės, naminiai paukščiai. Sritis įkurta 1932; iki 1992 Aktiubinsko sritis.

Aktiubinsko sritis

799