Albãnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Albanija yra auganti, bet vis dar ekonomiškai viena silpniausių Europos valstybių. Ūkis plėtojamas netolygiai. 2017 BVP sudarė 13 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 36 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 4538 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 12 500 JAV dolerių). Infliacija 2,0 % (2021). Užsienio skola 9,5 mlrd. JAV dolerių (2017).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Albanijos BVP sudarė 18,26 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 43,991 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 6494 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 15 646 JAV doleriai). 2023 03 infliacija siekė 5,3 %.
https://s.vle.lt/diagramos/339.html
Pramonė
hidroelektrinės prie Mato upės užtvanka
Albanijoje yra chromo, vario, nikelio, kobalto, geležies rūdų, naftos, gamtinių dujų, rusvųjų anglių, gamtinio asfalto. Chromo rūdos ištekliai – 37 mln. tonų (5 % pasaulio išteklių); svarbiausi telkiniai – Bulqizё ir Kami (Albanijos šiaurės rytuose). Iki 1991 Albanija pirmavo Europoje pagal chromo rūdos gavybą. 1980 jos gauta apie 1 mln. tonų, 1990 – 600 000 tonų, 1999 – 79 000 tonų, 2014 – 247 900 tonų. Nafta gaunama Semano ir Vjosё upių baseinuose (Patosi, Kuçovё, Marinёze; 2017 gauta 956 000 tonų), rusvosios anglys – Alarupi, Krrabё. Nuo 1993 geležies ir nikelio rūdynai neeksploatuojami.
Beveik visą elektros energiją (2017 – 95 %) gamina hidroelektrinės (jų yra prie Drinio, Mato, Osumo, Bistricё upių), likusią dalį – šiluminės elektrinės.
Maisto (tabako, alyvų aliejaus, vyno, cukraus, konservų), tekstilės, siuvimo, avalynės, cemento, elektronikos, stiklo, baldų, popieriaus pramonė, naftos perdirbimas, medienos pirminis apdirbimas, mineralinių trąšų gamyba. Albanijos pramonės produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
1980 žemės ūkio kooperatyvams ir valstybiniams ūkiams priklausė 98 % dirbamosios žemės; iki 1995 vidurio jau buvo privatizuota 96 % dirbamosios žemės, iki 1998 – 98 %.
Augalininkystė duoda daugiau kaip 60 % žemės ūkio produkcijos vertės. Žemės ūkio naudmenos užima 43,1 % Albanijos teritorijos (dirbamoji žemė – 22,6 %, pievos ir ganyklos – 17,5 %). Daugiausia dirbamosios žemės yra Korçё įduboje (Albanijos pietryčiuose), kalnų slėniuose ir pajūryje. 60 % dirbamosios žemės drėkinama, daugiausia teritorijoje tarp Durrёso, Berato ir Vlorё. Kviečių auginimo svarbiausias rajonas yra Korçё įduboje, kukurūzų – pajūryje. Sorgų, avižų, miežių ir rugių auginama mažai. Albanijos pietvakariuose auginami ryžiai. Daržininkystė, sodininkystė. Vynuogynų daugiausia Albanijos pietuose – Sarandё ir Gjirokastёro apylinkėse, apelsininių citrinmedžių – pietvakarių pakrantėje, alyvmedžių – Albanijos viduryje ir pajūryje. Tabako auginimo svarbiausias rajonas – Vjosё intako Dhrino slėnis. Mažiau imta auginti cukrinių runkelių ir vilnamedžių.
šienapjūtės darbai
Albanijos augalininkystės produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Šiaurėje ir šiaurės rytuose kalnuose daugiausia veisiamos avys ir ožkos. Mėsiniai ir pieniniai galvijai daugiausia veisiami Albanijos pietuose ir pietryčiuose. Gyvulių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 4 lentelėje.
2
3
4
Albanijoje kertama daug miškų, ypač lapuočių.
Sparčiai plėtojama žuvininkystė (Adrijos, Jonijos jūrose ir ežeruose), veisiamos lašišos, karpiai, midijos.
Turizmas
pilies (pastatyta 3 amžiuje prieš Kristų) liekanos netoli Škoderio
2017 Albaniją aplankė 4,6 mln. užsienio turistų. Daugiausia lankoma sostinė Tirana, senovės Graikijos, Romos ir Osmanų imperijos laikų archeologiniai paminklai, paplūdimiai, kalnai.
Transportas ir ryšiai
Tiranos Motinos Teresės tarptautinis oro uostas
2017 buvo apie 18 300 km automobilių kelių, iš jų mažiau kaip 50 % su kieta danga. Geležinkelių 677 kilometrai (2015). Iki 1991 Albanijoje beveik nebuvo lengvųjų automobilių (asmeniniai automobiliai buvo uždrausti). Dvi oro transporto bendrovės (Albawings ir Air Albania). Veikia 4 oro uostai (visi su kieta danga), svarbiausias – Tiranos Motinos Teresės tarptautinis oro uostas.
2017 buvo įregistruoti 57 jūrų laivai. Didžiausi jūrų uostai: Durrёsas, Vlorё, Sarandё. Tarp Durrёso ir Italijos miestų Bari, Anconos, Triesto, taip pat tarp Sarandё ir Graikijos salos Kerkyros veikia keltų linijos. Vidaus vandens kelių 41 kilometras (Bojanos upe). 2015 buvo 498 km dujotiekių, 249 kilometrai naftotiekių.
Durrёso uosto krovinių terminalas
Bankai
Albanijos bankas Tiranoje
Centrinis bankas – Albanijos bankas (Banka e Shqipërisë, įkurtas 1925, būstinė Tiranoje). 2022 veikė 12 komercinių bankų (iš jų 8 – užsienio kapitalo), didžiausias – Banka Kombëtare Tregtare. Albanijos piniginis vienetas – lekas, lygus 100 kindarkų (kindarkai nuo 1990 dėl infliacijos į apyvartą nebeleidžiami, naudojami tik kaip skaičiavimo vienetas), įvestas 1947 vietoj Albanijos franko.
Užsienio prekyba
Albanijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
Albanijos užsienio prekybos balansas neigiamas (nuo 1991); kasmet importo vertė tris-aštuonis kartus didesnė už eksporto vertę. 2017 eksportuota prekių už 900,7 mln., importuota už 4,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama avalynė, nafta, chromo rūda, tekstilės gaminiai, asfaltas, daržovės, vaisiai, tabakas. Importuojama daugiausia naftos, maisto produktai, automobiliai, vaistai, mašinos ir įranga, tekstilės gaminiai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2017 Lietuva į Albaniją eksportavo prekių už 3 mln. eurų, importavo iš Albanijos už 1,2 mln. eurų.
2019 Albanijos ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 5,9 mln. eurų. Lietuva į Albaniją eksportavo prekių už 4,86 mln. eurų (daugiausia maisto produktus, elektros mašinas ir įrenginius, jų dalis), importavo iš Albanijos už 1,03 mln. eurų (daugiausia daržoves, avalynę). Albanijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 0,04 mln. eurų.
2021 Albanijos ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 6,38 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Albaniją prekių už 4,55 mln. eurų (64 % viso eksporto sudarė maisto produktai), importavo iš Albanijos prekių už 1,83 mln. eurų (45 % viso eksporto sudarė vaisiai ir riešutai, 37 % – daržovės, 13 % – avalynė). Albanijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2021 sudarė 0,1 mln eurų.
Albanijos BVP struktūra (2017)
2097
242
2271
-Albanijos pramonė; -Albanijos žemės ūkis; -turizmas Albanijoje; -Albanijos transportas; -Albanijos bankai; -Albanijos užsienio prekyba; -Albanijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Albanijos konstitucinė santvarka
Albanijos partijos ir profsąjungos