Zinovjev Aleksandr (rus. Александр Зиновьев; Aleksandras Zinòvjevas) 1922 10 29Pachtino (Kostromos sr.) 2006 05 10Maskva, rusų filosofas, logikas, rašytojas. Filos. m. dr. (1960). Suomijos (1974) ir Italijos (1978) mokslų akademijos, Bavarijos dailiųjų menų akademijos (1984) ir kitų akademijų tikrasis narys.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1939 studijavo Maskvos filosofijos, literatūros ir istorijos institute, pašalintas dėl antistalinistinių pažiūrų, suimtas, tirtas psichiatrų. Suklastojęs dokumentus 1940 įstojo į SSRS kariuomenę. Dalyvavo SSRS–Vokietijos kare, baigęs lakūnų mokyklą karą baigė Berlyne turėdamas kapitono laipsnį. 1951 baigė Maskvos universitetą (filosofiją). 1955–76 dirbo SSRS mokslų akademijos Filosofijos institute. Nuo 1960 Maskvos universiteto Logikos katedros vedėjas, profesorius. Nuo 1978 gyveno Miunchene, buvo universiteto profesorius. 1999 grįžęs į Rusiją dėstė M. Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje.
Aleksandr Zinovjev
Veikalai
Parašė mokslinių veikalų, grožiniuose ir publicistiniuose kūriniuose kritikavo marksizmu prisidengiančius represinius režimus, bet nepritarė ir M. Gorbačiovo pertvarkos idėjoms (Naktinio sargo užrašai / Zapiski nočnogo storoža, Prie rojaus vartų / V preddverii raja, Be iliuzijų / Bez illjuzij, visi 1979, Homo sovieticus 1982, Para Bellum 1984, Mūsų jaunystės skrydis / Poljot našej junosti 1983, Rusų likimas / Russkaja sud′ba, Gorbačiovizmas / Gorbačevizm, abu 1988, Rusų tragedija: Utopijos žlugimas / Russkaja tragedija: Gibel′ utopii 2002, Kryžkelė / Rasput′e 2005).
Parašė dešimtis veikalų apie mokslo logiką ir metodologiją. Šveicarijoje išleidęs romaną Prasivėrusios aukštumos (Zijajuščie vysoty 1976, apie sovietų sistemos ydas) pašalintas iš universiteto, atimti moksliniai laipsniai ir kariniai apdovanojimai, išleidęs romaną Šviesi ateitis (Svetloe buduščee 1978, jame kritikavo L. Brežnevo valdymą) išsiųstas iš šalies, atimta SSRS pilietybė.