Aleksandras Mykolas Sapiega

Aleksandro Mykolo Sapiegos portretas (aliejus, apie 1790, dailininkas Johannas Baptistas Lampis)

Sapiegà Aleksandras Mykolas 1730 09 12Vysokaje (Kamianeco rj., Bresto sr.) 1793 05 28Varšuva, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės, karo ir politinis veikėjas. Kunigaikštis (1768). Lietuvos kariuomenės generolas majoras (1750). Kazimiero Leono Karolio Sapiegos sūnus, Mykolo Antano Sapiegos brolėnas, LDK maršalkos Aleksandro Povilo Sapiegos vaikaitis. Anksti mirus tėvui (1738) A. M. Sapiegą ir kitus vaikus globojo dėdė vyskupas Juozapas Julijonas Sapiega, nes motina Karolina Teresė Radvilaitė antrą kartą ištekėjo. Dėdė jam parūpino Punios seniūniją. 1753–62 A. M. Sapiega buvo Polocko vaivada, 1762–75 – LDK lauko etmonas, nuo 1775 – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Nuolatinės Tarybos ir LDK kancleris. Buvo neryžtingas. Etmonu tapo, manoma, dėl žmonos Magdalenos Agnieškos Liubomirskaitės romano su įtakingo Saksonijos ministro H. von Brühlio sūnumi Aloyzu.

1763 mirus ATR valdovui Augustui III A. M. Sapiega prisiekė, kad į ATR valdovo postą nerems Stanislovo Augusto Poniatovskio kandidatūros, bet netrukus (dar iki Konvokacinio seimo, šaukiamo per tarpuvaldį), perėjo į didikų politinę grupuotę Familija (padarė valstybėje kai kurių reformų). Per 1764 Karūnacinį seimą ATR valdovui apribojus LDK etmono valdžią, A. M. Sapiega Augusto III neberėmė. 1771 tapo Lietuvos karo komisijos nariu, faktiškai įgijo LDK didžiojo etmono valdžią, bet LDK kariuomenę padarė priklausomą nuo Rusijos imperijos (dėl to Mykolas Oginskis su juo 1774 kovėsi dvikovoje). Spaudžiamas Rusijos ambasadoriaus Otto Magnuso von Stackelbergo nenoromis priėmė LDK kanclerio pareigas.

Nepalankiai vertino 1791 Gegužės trečiosios konstituciją (bajoriškoji ATR paversta konstitucine monarchija, iš federacijos ATR pasukta į unitarinę valstybę). Per prorusiškos Targowicos konfederacijos (1792–93) steigiamąjį posėdį, A. M. Sapiegai nedalyvaujant, buvo nominuotas Lietuvos konfederacijos (būstinė Gardine) generaliniu maršalka; pareigas prisiėmė nenoromis, paskatintas ATR valdovo.

Savo dvare Ružanuose įkūrė gelumbės audyklas ir fajanso dirbtuves, čia, Derečine (dabar Baltarusija) ir rūmuose Varšuvoje – dvaro teatrą.

Baltojo erelio (1753), Šv. Stanislovo (1765), Aleksandro Neviškio (1776) ordinas.

Polski słownik biograficzny t. 34 d. 4 Warszawa–Kraków 1993.

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką