Álfonsas V Didžiadvãsis (Alfonso V el Magnánimo) 1396Medina del Campo (?) 1458 06 27Neapolis, Aragono ir Sicilijos (1416–58) bei Neapolio (Álfonsas I; 1442–58) karalius, Barselonos grafas. Trastamarų dinastijos. Tęsė Aragono ekspansiją Viduržemio jūroje. Įsūnytas Neapolio karalienės Joanos II rėmė ją kovoje su Liudviku III Anžu. Po Joanos II mirties (1435) su Milano kunigaikščiu Fillipo Maria Visconti įveikė Venecijos, Florencijos ir Popiežiaus srities priešinimąsi ir tapo Neapolio karaliumi. Afrikoje, Balkanuose ir Viduržemio jūros rytuose gynė Neapolio prekybos su Rytais interesus, rėmė Bizantijos imperijos ir Balkanų tautų pastangas sustabdyti turkų veržimąsi į pietryčių Europą (vis dėlto šie 1453 užėmė Konstantinopolį). Ispanijoje likęs karaliaus domenas išgyveno krizę.
Alfonsas V Didžiadvasis (tempera, 1427, dailininkas Jaume Mateu; Nacionalinis Katalonijos meno muziejus Barselonoje)
Iš Aragono perkeltas Alfonso V Didžiadvasio dvaras tapo ispanų kultūros ir italų renesanso centru. Per karą su Kastilija Aragonas prarado dalį žemių. Neapolio karalystę Alfonsas V Didžiadvasis paliko sūnui Ferdinandui (nuo 1458 Ferdinandas I), kitas valdas – broliui Jonui (nuo 1425 Jonas II, Aragono karalius).