Piskárskas Algis Petras 1942 12 19Kėdainiai 2022 06 11Vilnius, lietuvių fizikas. Kvantinės elektronikos ir lazerių fizikos Lietuvoje pradininkas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1996; 2001–05 viceprezidentas, nuo 2017 narys emeritas). Habil. dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. dr. 1983).
Išsilavinimas ir veikla
1965 baigė Maskvos M. Lomonosovo universitetą, 1968 – šio universiteto aspirantūrą. Nuo 1968 dirbo Vilniaus universitete: nuo 1978 Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros (nuo 1988 Kvantinės elektronikos katedra) vedėjas, nuo 1983 dar ir Lazerinių tyrimų centro mokslinis vadovas; profesorius (1984; nuo 2017 profesorius emeritas). Vilniaus universiteto tarybos ir Senato narys (1998), Lietuvos mokslo tarybos narys (1996–2002), Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas (2000–02), Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas (nuo 2004). UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto (2002–10), Jungtinių Amerikos Valstijų optikų draugijos tarptautinio komiteto (2008–10), Europos Sąjungos Integruotos lazerių laboratorijos Laserlab Europe valdybos narys (2004).
Algis Petras Piskarskas
Skaitė paskaitas Miuncheno, Leideno, Berkeley, Stanfordo, Romos, Milano, Stokholmo, Lundo, Maskvos, Prahos universitetuose ir mokslo centruose.
Mokslinė veikla
Svarbiausi darbai iš netiesinės optikos ir lazerinės spektroskopijos. Sukūrė naujos kartos keičiamo bangos ilgio lazerinės šviesos šaltinį – parametrinį šviesos generatorių. Ištyrė šviesos priverstinės parametrinės sklaidos reiškinį dielektriniuose kristaluose didelės galios lazerinio spinduliavimo laukuose, ultrasparčiuosius energijos pernešimo ir relaksacijos procesus molekulių nanodariniuose, jų panaudojimą lazerinėje terapijoje. Paskelbė daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių. 14 išradimų. 1979 įkūrė Tarptautinę Vilniaus lazerių taikymo mokyklą (renginiai vyko 8 kartus).
Knygos
Monografijos: Parametriniai šviesos generatoriai ir pikosekundinė spektroskopija (su kitais, 1983, rusų kalba), Ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimas (su kitais, 1988, rusų kalba), Pirminiai fotochemijos ir fotobiologijos procesai (su kitais, 1989, rusų kalba), Lazeriai ir fotosintezė (su kitais, 1986, rusų kalba). Lazerių fizikos terminų žodyno (1990) vienas sudarytojų.
Apdovanojimai
SSRS valstybinė premija (1984, su kitais), A. von Humboldto premija (1992), Lietuvos mokslo premija (1994, su R. Danieliumi ir A. P. Stabiniu; 2002, su kitais), Europos fizikų draugijos premija (2001), Nacionalinė pažangos premija (2007, su kitais), P. Brazdžiūno premija (2010). Gedimino ordino Karininko kryžius (1999). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžius (2019).