Jančõras Aloyzas 1944 01 03Mozūriškės (Veiverių vlsč.), lietuvių kino operatorius, režisierius. 1973 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje (kino operatoriaus meistriškumą). 1973–92 dirbo Lietuvos kino studijoje kino operatoriaus asistentu, vėliau kino operatoriumi ir režisieriumi. 1997 įsteigė bendrovę Aloyzo Jančoro videoantologija, jai vadovauja.
Nufilmavo apie 20 teminių kino žurnalų, apie 40 dokumentinių filmų (Paskutinė vienkiemio vasara 1971, su R. Verba, Maestro jaunesnysis 1973, Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją... M. K. Čiurlionis 1975, su D. Pečiūra, visų režisierius R. Verba, Maratonas balne 1973, režisieriai R. Šilinis, V. Starošas, Darbštuolis (1975, režisierė L. Pangonytė), Savojo „aš“ beieškant 1977, režisierius R. Šilinis, Angkoras – SOS džiunglėse 1987, režisierius V. Starošas), vaidybinius kino ir televizijos filmus Markizas ir piemenaitė (1980, režisierius A. Dausa), Sužeista tyla (1979, režisierius A. Kundelis), Arkliavagio duktė (1981, režisierius A. Puipa), Visi prieš vieną (1986, režisierius A. Pozdniakovas), Gyvenimas po klevu (1988, režisierius K. Musnickas), Marius (6 serijos 1990–92, 1–2 serijos režisierius J. Pakulis, 3–6 serijos režisieriai A. Jančoras ir J. Pakulis). Būdinga tapybiški, ekspresyvūs kadrai, filmo atmosferos, ritmo jutimas.
Sukūrė (režisierius, operatorius) televizijos vaidybinį filmą Aš nežinau, kas esu aš (4 serijos 1995). Režisavo ir nufilmavo dokumentinių filmų; tarp jų – biografiniai filmai apie A. M. Brazauską (Liokajus Lietuvos 2002), L. Noreiką (Ištraukos iš dienoraščio 2005), S. Sondeckį (Mocarto obuoliai 2011), A. Žebriūną ir G. Kaukaitę (Nėra laiko gerumui 2014), Audrių Puipą ir Algimantą Puipą (Tulpių laukas 2019). Kiti svarbesni filmai: Vilnius amžių tėkmėje, Kuršių nerija (abu 2000), Lietuvos prisikėlimas 2000, su režisieriumi A. Žebriūnu), Viza gyvenimui (2001), Bendraminčiai, Prisilietimai (abu 2003), Padovanok man širdį (2004), Kelias į žvaigždes (2 dalys 2007–08), Akligatvis (2009), Pranešimas apie draugą (2012).
1706