alỹvos (Syringa), alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 30 rūšių. Daugiausia alyvos auga Vidurinėje ir Rytų Azijoje.
Krūmai ar maži medžiai. Lapai paprasti, priešiniai. Žiedai dvilyčiai, dažniausiai kvapūs, šluotelių pavidalo žiedynais, balti, violetiniai (įvairių atspalvių), paprasti ar pilnaviduriai (kultūrinių formų). Žydėjimo pradžia priklauso nuo orų, šaltesniais pavasariais alyvos pražysta vėliau. Žydi keletą savaičių. Jeigu žydėjimo metu pavasario dienos pasitaiko karštos ir sausos, krūmai nužydi greičiau. Stiprus alyvų žiedų kvapas gali sukelti alergiją ir galvos skausmą, jei šakelės pamerktos uždaroje patalpoje. Vaisius – dėžutė. Veisiamos ir dauginamos sėklomis, atžalomis, ūgliais, krūmų dalijimu, akiuojamos (skiepijamos).
alyvos
paprastosios alyvos
Gražios tekstūros alyvų mediena naudojama smulkiems medžio dirbiniams, žiedų eteriniai aliejai – parfumerijoje. Europoje pradėtos auginti 16 amžiuje. Į Vieną pateko 1563 kaip turkų sultono dovana iš Stambulo sodų. Dekoratyvinių alyvos veislių selekcija pradėta nuo 19 a. vidurio. Pasaulyje sukurta apie 1600 veislių.
Lietuvoje alyvos auginamos nuo 18 amžiaus. Dažnesnės rūšys: paprastosios alyvos (Syringa vulgaris), stambialapės alyvos (Syringa josikaea). Alyvos yra laikomos fenologiniu augalu, t. y. tokiu, kuris padeda atspėti orus. Mūsų proseneliai, neturėdami jokių išankstinių orų prognozių žinodavo, kad kai pražysta alyvos, tada jau greičiausiai nebebus šalnų ir į lauką galima sodinti šalnų bijančias daržoves bei gėles.
alyvos
1801
-alyva