Dimarov Anatolij (ukr. Анатолій Дімаров; Anatolijus Dimãrovas) 1922 05 05Myrhorod (dabar Poltavos sr.) 2014 06 29Kijevas, ukrainiečių rašytojas. Per SSRS–Vokietijos karą kariavo fronte, 1941 sužeistas pateko į priešo užnugarį, vadovavo sovietinių partizanų būriui. Po karo dirbo laikraščio Radjans′ka Volyn′ redakcijoje. 1950–51 studijavo M. Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje, 1951–53 – Lvovo pedagoginiame institute, 1953–56 – Maskvos aukštojoje partinėje mokykloje. Dirbo įvairiose leidyklose redaktoriumi. Parašė apsakymų (rinkiniai Voluinės žemėje / Na Volyns′kij zemli 1951, Voluinės legendos / Volyns′ki legendy 1956, Moteris su vaiku / Žinka z ditynoju 1959, Aklys / Zinske ščenja 1969, Ulianos Kašuk šūviai / Postrily Uljany Kašuk 1978, Kaimo istorijos / Sil′s′ki istoriji, Miestelio istorijos / Mistečkovi istoriji, abu 1987, Parduodami dievai. Miesto istorijos / Bogi na prodaž. Miski istoriji 1988, Per tiltelį / Čerez mistočok 2007), romanų (Jo šeima / Jogo simja 1956, Kapitono sūnus / Syn kapitana, 1958, Stabas / Idol 1961, Ir bus žmonės / I budut′ ljudy 3 t. 1964–68, Skausmas ir pyktis / Bil′ i gniv 2 t. 1974–80). Prozai būdinga epiškumas, psichologiškumas, sudėtingi personažų charakteriai. Vaizduojama II pasaulinio karo ir pokario metų Ukrainos kaimo ir miesto gyvenimas, dorovės problemos, vertybių pokyčiai.
1551