anodãvimas, anòdinis oksidãvimas, elektrocheminis oksidavimas. Anoduojant gaminį ant jo paviršiaus susidaro tankus oksido sluoksnis (susijungus anodiškai ištirpusiam gaminio metalui su deguonimi). Dažniausiai anoduojama sieros, oksalo, fosforo, chromo rūgščių tirpaluose per juos leidžiant nuolatinę (retai kintamąją) elektros srovę: gaminys (jis yra anodas) prijungiamas prie elektros srovės šaltinio teigiamojo poliaus, katodas (švinas ar grafitas) – prie neigiamojo. Pagal anodavimo sąlygas susidaro nuo 0,1 iki kelių šimtų mikrometrų storio oksido sluoksnis. Anodavimu apsaugomi nuo korozijos aliuminis, magnis, titanas ir jų lydiniai, pagerinamos dekoratyvinės gaminio savybės (anoduojant titaną galima gauti įvairių atspalvių oksido sluoksnius). Anodinė danga turi daugybę smulkių akučių, todėl anoduotas aliuminis yra lengvai dažomas (pamerkiant į dažiklio tirpalą arba elektrocheminiu būdu). Stori oksido sluoksniai yra gerų elektroizoliacinių ir mechaninių savybių, tam tikru būdu gauta anodinė danga gali būti geras gruntas prieš dažymą. Anodavimas naudojamas aviacijos pramonėje, prietaisų gamyboje, elektrotechnikoje, statyboje.
2509