Antanas Giedrius
Giẽdrius Antanas, tikr. Giedráitis 1892 04 04Lukšiai (Jurbarko vlsč.) 1977 08 29Worcester (Masačusetso valstija), lietuvių rašytojas. Nuo 1909 gyveno Maskvoje. 1917–18 studijavo Lietuvių mokytojų institute Voroneže ir dėstė lietuvių kalbą lietuvių mergaičių gimnazijoje. 1918 grįžo į Lietuvą, mokytojavo Jurbarko gimnazijoje, buvo pradžios mokyklų inspektorius. Įkūrė ir 1920–24 redagavo vaikų žurnalus Žiburėlis, 1925–31 Saulutė. 1944 pasitraukė į Vakarus. Mokytojavo Vasario 16 gimnazijoje, 1952–54 direktorius. Nuo 1959 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kūryba
Daugiausia kūrė vaikams. Išleido beletrizuotus atsiminimus Iš mokslo dienų (1917), parašė istorinės, mitologinės, religinės tematikos scenos vaizdelių, komedijų (Duonos beieškant 1917, Mažiems pažiūrėti, Ką padarė gaidys, abu 1930), didaktinių apsakymų (rinkiniai Apsakymėliai 1925, Pašnekos 1930, Šlubys 1934, Taunienės bičiuliai 1947, Murklys 1962), eilėraščių (rinkiniai Rausvas lapas, Šviesos rate, abu 1930), romantiškų pasakų (knygos Devynios pasakos 1942, Aišvydo pasakos 1971). Kūriniuose vaizduojamas kaimo vaikų gyvenimas, plėtojamos gėrio ir teisingumo pergalės idėjos. Suaugusiesiems išleido poetinės prozos knygas Nušviesti takai (1930), Smilgos (1969), poezijos rinkinį Pasakėčios (1959), etnografinius pasakojimus Lukšiujai (1959). Parengė pasakų knygas Mūsų liaudies pasakos vaikams (1922), Tautos pasakos (1928), Pasakos (2 t. 1951–1972), Užburti keliai (1961).
1388