Palėvenės bažnyčios didžiojo altoriaus antepedijus (metalas, 17–18 a.)
antepèdijus (lot. antependium < ante – priešais + pendere – kyboti), antepeñdijus, krikščionių altoriaus puošmena – mensos priekinės dalies apdangalas. Būna plokštės arba užuolaidos pavidalo, daromas iš aukso, sidabro ar kito metalo, kartais medžio, odos, audinio. Dekoruojamas kalstymu, auksavimu, filigranu, tapyba, siuvinėjimu. Dekorą sudaro Kristaus, Marijos, šventųjų figūros ir jų gyvenimo scenos, ornamentai. Atsirado 4–5 a. (vadintas palijumi); buvo audeklinis, dengė mensą iš priekio ir šonų. Ankstyvaisiais viduramžiais plito antepedijai iš tauriųjų metalų, puošti brangakmeniais, filigranu. Nuo 11 a. naudojamas tik mensos priekiui aptaisyti; atsirado medinių antepedijų, dekoruotų drožiniais ir tapyba. Baroko ir rokoko laikais daryti ir iš odos. Lietuvoje meniškų antepedijų sukurta 18–19 amžiuje. Antepedijaus terminas vartotas jau 1483.
1988