Pogorelskij Antonij (rus. Антоний Погорельский, Antonijus Pogorèlskis), tikr. Aleksej Perovskij 1787Perov (prie Maskvos) 1836 07 21Varšuva, rusų rašytojas. Romantizmo atstovas. Peterburgo akademijos narys (1829).
Biografijos faktai
1805–07 Maskvos universitete studijavo filosofiją ir filologiją. Dirbo valstybės tarnautoju Sankt Peterburge ir Maskvoje. 1812–16 tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1812 karo su Napoleonu I ir 1813 užsienio karinės kampanijos dalyvis. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį praleido Pogorelcų dvare (prie Černigovo, Ukraina).
Kūryba
A. Pogorelskio kūrybai didelę įtaką darė E. T. A. Hoffmannas.
Pirmoji apysaka Aguonininkė iš Lafertovo (Lafertovskaja makovnica 1825) vėliau įtraukta į romantinių apysakų rinkinį Antrininkas, arba Mano vakarai Mažojoje Rusijoje (Dvojnik, ili Moi večera v Malorossii 1828). 19 amžiuje populiarus buvo jo romanas Vienuolyno auklėtinė (Monastyrka 1830–33).
Svarbiausiu kūriniu laikoma apysaka pasaka vaikams Juodoji višta, arba Požemio gyventojai (Černaja kurica, ili Podzemnye žiteli 1829, lietuvių kalba 1984 22006), kurioje įtaigiai perteikiama 18 amžiaus pabaigos Sankt Peterburgo pensiono atmosfera, dešimtmečio vaiko psichologija, kaitaliojant tikroviškuosius ir pasakos vaizdus iškeliamos darbštumo, sąžinės, ištikimybės, garbės žodžio ir kitos idėjos.
2013