añtrininkas, lažininko valstiečio (feodaliniais laikais) ir kumečio (rinkos ekonomikos laikais) padėjėjas.
Atsirado 16 a. plintant palivarkams ir lažui. Dvarininkai, siekdami didinti lažą, pradėjo iš valstiečių reikalauti antrininko. Pagrindinis darbininkas (pirmininkas) paprastai dirbo su kinkiniu, antrininkas – pėsčias: grėbė šieną, rišo pėdus, kratė mėšlą, ravėjo, melžė karves, šėrė ir prižiūrėjo gyvulius.
Kumečio antrininkas – dažniausiai jo žmona, sūnus arba duktė. Jų darbo užmokestis paprastai įėjo į bendrą kumečio algą. Jei kumečio šeimoje nebuvo kitų darbingų žmonių, jis privalėjo antrininką samdyti. Antrininku dirbdavo dažniausiai vienas šeimos narys, kiti buvo padieniai darbininkai.
-pirmininkas
2073