Apeninų kultūra

Apennų kultūrà, bronzos amžiaus archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).

Buvo paplitusi dabartinėje Vidurio ir Pietų Italijos teritorijoje. Pavadinta nuo Apeninų kalnuose randamų gyvenviečių. Ši kultūra pradėjo formuotis eneolito laikotarpyje ir truko iki Villanovos (protovillanovos) kultūros atsiradimo (Villanovos kultūra). Skiriami Apeninių kultūros įvairūs laikotarpiai, dažniausiai ankstyvasis, vidurinysis ir vėlyvasis. Gyvenvietės įrengtos aukštumose (kalnuose) ir žemumose, kartais – kalnų olose. Pastatai apskriti (dalis jų su prieangiu), 2–2,5 m skersmens, arba stačiakampiai (mažiausi apie 4 × 7 m, didžiausi – 4 × 42 m). Aptikta stulpinės konstrukcijos arba akmeninių sienų pastatų; kai kurie įgilinti.

Apeninų kultūros pastato rekonstrukcija

Gyventojai vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste, iš dalies medžiokle ir žvejyba, maisto rinkimu, spalvotųjų metalų rūdų gavyba bei lydymu, prekyba ir mainais, amatais – audimu, medžio apdirbimu, darė ratus ir vežimus. Mirusiuosius laidojo nedegintus kapinynuose arba uolose iškaltose kamerose. Apeninų kultūra išsiskiria puošnia įvairių formų keramika – lipdyta lygintu paviršiumi, tamsios spalvos, dažniausiai ornamentuota. Dauguma indų – su savitos formos ąsa. Aptikta uolų piešinių.

1123