ariamóji žẽmė, žemės ūkio naudmenos – nuolat ariami ir žemės ūkio augalams auginti naudojami žemės plotai. Ariamoji žemė užima apie 11 % pasaulio sausumos ploto. Iš jos gaunama apie 90 % visų augalinių maisto produktų. Didėjant miestams ir daugėjant gyventojų 1 gyventojui tenka vis mažiau ariamosios žemės (1991 apie 0,40 ha). Daugiausia ariamosios žemės 1 gyventojui tenka Australijoje (3,4 ha) ir Kanadoje (1,9 ha), mažiausiai – Rytų Azijoje (Japonijoje 0,05 ha) ir Vakarų Europoje (Lenkijoje 0,38 ha, Vokietijoje 0,15 ha, Didžiojoje Britanijoje 0,13 ha, Nyderlanduose 0,06 ha).
Lietuvoje
Lietuvoje nuo 1990 plotai mažėja, nes plečiamos miestų teritorijos, statomi inžineriniai objektai, įrengiami tvenkiniai. Į Valstybinį žemės kadastrą atskirai įrašoma nusausinta, drėkinama, akmenuota ariamoji žemė. Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–40) ariamoji žemė pagal kokybę buvo suskirstyta į 4 rūšis. Dabar ji vertinama ekonominiais balais (dirvožemio bonitavimas) pagal jos derlingumą, atsižvelgiama į dirvožemių tipą, jų granuliometrinę sudėtį, dirvoje esantį humuso kiekį, dirvožemio erozijos intensyvumą, reakciją, vietovės paviršių. 2016 Lietuvoje buvo apie 3 mln. 10 tūkst. ha ariamosios žemės.
1543
-žemė