atólas, žolė, ataugusi po pirmojo (kartais po antrojo ir trečiojo) nupjovimo ar nuganymo. Atolo derlius dažniausiai menkesnis už ankstesniojo pjovimo derlių, bet maistingesnis. Atolas geriau auga, kai pirmoji žolė nušienaujama iki augalų žydėjimo, varpinių augalų žolynas tręšiamas azoto trąšomis. Geras atolas pievinių miglių, eraičinų, paprastųjų šunažolių, daugiamečių svidrių, baltųjų dobilų. Šių žolių gali ataugti 2–3 atolai ir daugiau. Menkesnis atolas pašarinių motiejukų, sėjamųjų esparcetų, beginklių dirsuolių, nendrinių dryžučių, raudonųjų dobilų (ypač vėlyvųjų); atželia 1–2 atolai.
2221