atominė bomba
atòminė bòmba, aviacinė bomba su branduoliniu užtaisu; branduolinio šaudmens rūšis. Į taikinį nešama lėktuvais. Branduolinį užtaisą sudaro radioaktyvieji urano 235U, 233U arba plutonio 239Pu izotopai. Sprogimas įvyksta, kai branduolinio užtaiso radioaktyviųjų medžiagų masė tampa didesnė už kritinę izotopo masę. Veikia taip: sprogdinimo įtaisas susprogdina sprogstamosios medžiagos užtaisą ir branduolinio užtaiso dalys susijungia į vieną gabalą, kurio masė viršija kritinę. Prasideda nevaldoma grandininė branduolinė reakcija – branduolinis sprogimas. Branduolinį užtaisą gaubiantis neutronų reflektorius atspindi dalį neutronų, išlekiančių už reakcijos zonos ribų, t. y. grąžina juos atgal į reakcijos zoną ir sustiprina reakciją. Laikas nuo grandininės reakcijos pradžios iki sprogimo – milijonosios sekundės dalys. Atominės bombos masė – nuo kelių šimtų kilogramų iki kelių tonų. Didelio kalibro atominės bombos trotilo ekvivalentas iki 500 000 t, mažo kalibro apie 100 t. Mažo kalibro bombose naudojamas 233U, nes jo kritinė masė daug mažesnė už 235U ir 239Pu kritinę masę.
Antžeminius taikinius atominė bomba labiausiai naikina sprogdama ore 300–400 m aukštyje. Apie 50 % sprogimo energijos tenka smūginei bangai, apie 35 % šviesos ir apie 15 % radioaktyviajai spinduliuotei. Po sprogimo žemės paviršius ir atmosfera kurį laiką užteršiami radioaktyviosiomis medžiagomis. 1945 07 16 Jungtinės Amerikos Vasltijos išbandė pirmąją atominę bombą. 1945 08 06 Jungtinės Amerikos Vasltijos susprogdino atominę bombą virš Hirosimos, 08 09 – virš Nagasaki. Žuvo apie 200 000 gyventojų. Pirmoji SSRS atominė bomba išbandyta 1949, Didžiosios Britanijos – 1952, Prancūzijos – 1960, Kinijos – 1964, Indijos – 1974, Pakistano – 1998.
atominės bombos sprogimo debesis virš Nagasaki (1945 08 09)
atominės bombos schema: 1 – sprogdinimo įtaisas, 2 – sprogstamosios medžiagos užtaisas, 3 – branduolinis užtaisas, 4 – metalinis korpusas, 5 – neutronų reflektorius
645