aukštóji mokyklà, studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu, ugdanti mokslininkus, atliekanti mokslinį ir kūrybinį darbą.
Tipai
Aukštosios mokyklos tipai: akademija, koledžas, kolegija, institutas, universitetas.
Aukštosios mokyklos gali būti universitetinės (trys studijų pakopos) ir neuniversitetinės (tik pagrindinės studijos).
Istorija
Pirmosiomis aukštosiomis mokyklomis laikomos Platono akademija (įkurta 387 prieš Kristų) ir retorių mokyklos (senovės Graikijoje ir Romoje). Platonas ir Aristotelis teoriškai pagrindė iki šiol aukštosiose mokyklose išlikusią trijų pakopų mokymo sistemą. Aukščiausiąją, trečiąją, pakopą jie skyrė teoriniam filosofiniam mąstymui lavinti. Antikinės aukštosios mokyklos tradicijos buvo tęsiamos Bizantijoje (4–6 amžiuje tebeveikė antikinio tipo akademijos, 425 įsteigta Konstantinopolio auditorija – universiteto tipo mokykla). Seniausias aukštosios mokyklos tipas – universitetas; pirmieji universitetai – Salerno aukštoji medicinos mokykla (įkurta 9 amžiuje), Bolonijos universitetas (įkurtas 11 amžiuje).
Platono akademija (mozaika, rasta Pompėjuose, 1 a.; Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus)
Universitetas, kaip aukštosios mokyklos tipas, galutinai susiformavo viduramžiais; universitetai steigti iš katedrų, vienuolynų mokyklų, juose buvo teologijos fakultetai, vėliau dvasininkus imta rengti dvasinėse akademijose, kurti konfesines aukštąsias mokyklas (1425 įkurtas Leuveno katalikiškasis universitetas, 1553 Popiežiškasis Grigaliaus universitetas Romoje). 12–13 amžiuje prie universitetų pradėta steigti kolegijas ir koledžus (iš pradžių buvo skirti vargšams ir atvykusiems studentams apgyvendinti, ilgainiui tapo mokymo įstaigomis).
19–20 amžiuje, be universitetų ir akademijų, pradėta steigti institutus, profesinius koledžus, trumpuosius ir ilguosius kursus, kurių studijos buvo orientuotos į profesinę veiklą. Susiformavus Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aukštojo mokslo sistemoms, jomis rėmėsi kitos šalys.
Seniausios Didžiosios Britanijos aukštosios mokyklos – Oksfordo universitetas (įkurtas 1167) ir Kembridžo universitetas (įkurtas 1209) bei jiems priklausantys koledžai.
Politechnikos institutai pradėti steigti 1967; 1992 jie tapo universitetinėmis aukštosiomis mokyklomis. Politechnikos institutuose ir universitetuose suteikiami kvalifikaciniai (bakalauras, magistras), universitetuose – ir mokslo (daktaras, garbės daktaras) laipsniai, kituose aukštojo mokslo koledžuose ir institutuose (pradėti steigti 19 amžiuje) išduodamas tarpinę kvalifikaciją žymintis aukštojo mokslo diplomas.
Ispanijoje pagrindinės aukštosios mokyklos yra universitetai, kuriuos sudaro aukštosios technikos mokyklos, universitetinės mokyklos, institutai, kolegijos ir kiti mokslo centrai. Visose aukštosiose mokyklose išduodamas kvalifikacinis diplomas, suteikiami kvalifikacinis (licenciatas), mokslo (daktaras) laipsniai. Pirmieji universitetai – Salamancos universitetas (įkurtas 1218), Valladolido universitetas (įkurtas 1241). Ispanijos pavyzdžiu suformuotos Lotynų Amerikos šalių aukštosios mokyklos.
Prancūzijos aukštosios mokyklos – universitetai, nacionaliniai politechnikos institutai ir aukštosios mokyklos (grandes écoles). Pirmieji universitetai įkurti 1229 Tulūzoje (Tulūzos universitetas), 1257 Paryžiuje (Paryžiaus universitetas) ir 1289 Montpellier (Montpellier universitetas). Nacionalinius politechnikos institutus ir aukštąsias mokyklas pradėta steigti 18 amžiuje. Juos baigusiesiems išduodami universitetinio parengimo diplomai, suteikiami kvalifikaciniai (licenciatas, magistras), mokslo (daktaras, habilituoptas daktaras) laipsniai. Universitetiniai technologijos institutai pradėti steigti apie 1960, juos baigusiesiems išduodamas technologijos diplomas.
vienas Grenoblio Alpių universiteto (iki 2016 Grenoblio universtetas) pastatų (Verduno aikštėje, Grenoblyje)
Vokietijoje yra universitetai, aukštosios profesinio rengimo mokyklos ir akademijos. Juos baigusiesiems išduodamas kvalifikacinis diplomas, universitetuose suteikiami kvalifikaciniai (bakalauras, magistras) ir mokslo (daktaras, habilituotas daktaras) laipsniai. Seniausi universitetai – Heidelbergo universitetas (įkurtas 1386), Kölno universitetas (įkurtas 1388), Erfurto universitetas (įkurtas 1392).
Jungtinėse Amerikos Valstijose aukštosios mokyklos buvo formuojamos pagal Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos aukštojo mokslo sistemas. Pirmasis universitetas įkurtas 1636 Harvarde (Harvardo universitetas). Keturmečiuose koledžuose įgyjami tik kvalifikaciniai laipsniai (bakalauras, magistras), universitetuose – ir mokslo (daktaro) laipsniai, dvimečiuose koledžuose ir institutuose išduodamas tarpinės kvalifikacijos diplomas.
Aukštosios mokyklos Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji aukštoji mokykla – Vilniaus akademija ir universitetas – įkurta 1579 (Vilniaus universitetas). 1582 įkurta Vilniaus popiežiškoji kunigų seminarija, veikė iki 1798. 1832 uždarius Vilniaus universitetą, vietoj jo įkurtos akademijos: Dvasinė katalikų akademija ir Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija. 1842 Medicinos-chirurgijos akademiją iškėlus į Kijevą, o Dvasinę katalikų akademiją – į Sankt Peterburgą Lietuvoje aukštųjų mokyklų nebeliko.
knygos Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla, Aukštieji kursai (1920) viršelis (© Kauno apskrities viešoji biblioteka)
1920–1940 Lietuvoje veikė šios aukštosios mokyklos: Aukštieji kursai (1920–1922), Lietuvos universitetas (įkurtas 1922, 1930–1946 Vytauto Didžiojo universitetas, 1946–1950 Kauno universitetas), Lietuvos žemės ūkio akademija (įkurta 1924 Dotnuvoje, nuo 2011 Aleksandro Stulginskio universitetas, nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), Telšių kunigų seminarija (įkurta 1927; nevalstybinė universitetinė, nuo 2002 Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija), Aukštoji karo mokykla (įkurta 1931), Kauno konservatorija (įkurta 1933), Aukštieji kūno kultūros kursai (1934–1938), Prekybos institutas (įkurtas 1934 Klaipėdoje), Klaipėdos pedagoginis institutas (įkurtas 1935, 1939 perkeltas į Vilnių, nuo 2011 Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2018 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), Lietuvos veterinarijos akademija (įkurta 1936 Kaune, nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija).
Nacių okupacijos metais aukštųjų mokyklų veikla buvo varžoma, 1943 uždarytos visos aukštosios mokyklos.
Sovietų okupacijos metais aukštasis mokslas buvo politizuotas, aukštosios mokyklos pertvarkytos pagal SSRS aukštųjų mokyklų sistemą. 1950 vietoj Kauno universiteto įkurti Kauno medicinos institutas (nuo 1989 Kauno medicinos akademija, nuo 1998 Kauno medicinos universitetas, 2010 su jungtas su Lietuvos veterinarijos akademija į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą) ir Kauno politechnikos institutas (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). Įkurta naujų aukštųjų mokyklų: Lietuvos kūno kultūros institutas (1945, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), Lietuvos konservatorija (1949, nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Lietuvos dailės institutas (1951, nuo 1992 Vilniaus dailės akademija), Šiaulių pedagoginis institutas (1954, nuo 1997 Šiaulių universitetas, nuo 2021 Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), Vilniaus inžinerinis statybos institutas (1969, nuo 1990 Vilniaus technikos universitetas, nuo 1996 Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
Kauno technologijos universiteto Mokslo, studijų ir verslo centras Santaka (architektė Gražina Janulytė‑Bernotienė, 2014)
įėjimas į ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto pastatą (buvusį Vilniaus centrinio pašto pastatą; 2023)
Prasidėjus Sąjūdžiui ir atkūrus nepriklausomybę imta reformuoti aukštąjį mokslą ir aukštųjų mokyklų veiklą. 1989 atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, 1993 Vilniaus popiežiškoji kunigų seminarija atkurta kaip Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija (nevalstybinė universitetinė). 1990 įkurta Lietuvos policijos akademija (nuo 1997 Lietuvos teisės akademija, nuo 2004 Mykolo Romerio universitetas), 1991 – Klaipėdos universitetas, 1994 – Lietuvos karo akademija (nuo 1998 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija). Nuo 2009 veikia nevalstybinis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, nuo 2003 – nevalstybinis Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą (2009 pakeitė 2000 priimtą Aukštojo mokslo įstatymą; nauja redakcija 2017) Lietuvoje veikia universitetinės ir neuniversitetinės, valstybinės ir nevalstybinės (privačios) aukštosios mokyklos. 2000 įkurtos neuniversitetinės aukštosios mokyklos: Alytaus kolegija, Kauno kolegija, Panevėžio kolegija, Utenos kolegija, Vilniaus kolegija (visos valstybinės), Kauno verslo, Vilniaus kooperacijos (2020 išleido paskutinę laidą), Vilniaus vadybos kolegijos, Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla Klaipėdoje, Vakarų Lietuvos verslo kolegija Klaipėdoje, Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla Kaune (visos privačios), 2001 – Klaipėdos kolegija (veikė 2001–2009), Lietuvos jūreivystės kolegija (nuo 2008 Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), Marijampolės kolegija (visos valstybinės), Klaipėdos socialinių mokslų (nuo 2023 SMK, veikia Klaipėdoje, Vilniuje Kaune), Klaipėdos verslo (nuo 2012 Lietuvos verslo), Kolpingo Kaune, Vilniaus verslo, Vilniaus teisės ir verslo kolegijos, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla Vilniuje (visos privačios), 2002 – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno technikos kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Žemaitijos kolegija (veikė 2002–2016), 2003 – privati Šiaurės Lietuvos kolegija (paskutinę laidą išleido 2020), 2008 – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, 2009 – Klaipėdos valstybinė kolegija. Dalis kolegijų nutraukė veiklą, kurį laiką veikė ir daugiau privačių kolegijų. 2021/2022 veikė 37 aukštosios mokyklos: 18 universitetų (12 valstybinių ir nevalstybiniai) ir 19 kolegijų (12 valstybinių ir 7 nevalstybinės), 2022/2023 veikė 36 aukštosios mokyklos (be universitetinių kunigų seminarijų): 17 universitetų (11 valstybinių ir 6 nevalstybiniai) ir 19 kolegijų (12 valstybinių ir 7 nevalstybinės). 1–3 lentelėse išvardytos aukštosios mokyklos Lietuvoje.
2
3
4
4 lentelėje parodytas aukštųjų mokyklų ir jų studentų skaičius (Valstybės duomenų agentūros duomenys).
1