Aukštutinė Normandija

Aukštutnė Normándija (Haute-Normandie), buvęs administracinis regionas (1956–2015) Prancūzijos šiaurės vakaruose, prie Lamanšo sąsiaurio, abipus Senos žemupio; rytinė Normandijos istorinės srities dalis. Apima Eure’o ir Pajūrio Senos departamentus.

2016 Aukštutinės Normandijos ir Žemutinės Normandijos administraciniai regionai sujungti į Normandijos regioną.

Plotas 12 318 km². 1,85 mln. gyventojų (2012). Centras – Rouenas (112 300 gyventojų, 2019; aglomeracijoje 471 900); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Havras (168,3), Évreux (46,3), Dieppeʼas (28,2).

Gamta

Pajūryje statūs 80–120 m aukščio krantai (susidarę iš kreidos) kaitaliojasi su smėlio kopų krantais. Beveik visą Aukštutinę Normandiją užima Paryžiaus Baseinas (Šiaurės Prancūzijos žemuma). Évreux‑Saint‑André, Neubourgo plynaukštėse yra kalvų, aukštesnių kaip 200 m (aukščiausia – Saint‑Antonino kalva, 257 m). Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Sausio vidutinė temperatūra 3,5–4 °C, liepos 16–17,5 °C. Per metus iškrinta 580–780 mm kritulių. Miškai užima 18 % teritorijos. Būdingos nedidelės ąžuolų ir bukų giraitės. Aukštutinės Normandijos teritorijoje yra Brotonne’o regioninis gamtos parkas (500 km²; įkurtas 1974).

Ūkis

Aukštutinė Normandija – pramoninė Normandijos dalis. Pramonės svarbiausios šakos: naftos perdirbimas (Havre, Rouene, Port‑Jérôme), automobilių gamyba (Renault koncerno įmonės Havre ir Elbeufe), elektronikos ir elektrotechnikos pramonė (Rouene, Vernone, Louviers), staklių, raketų variklių gamyba, chemijos (ir naftos chemijos, farmacijos, parfumerijos, kosmetikos), tekstilės (medvilnės ir vilnos), popieriaus, maisto (sūrių) pramonė. Paluelio ir Penly branduolinės elektrinės.

Dirbamoji žemė užima 45 %, pievos ir ganyklos – 25 % teritorijos. Žemės ūkyje vyrauja dideli ūkiai (vidutiniškai 36 ha). Auginami javai, daugiausia kviečiai (90 % jų produkcijos eksportuojama), miežiai. Aukštutinė Normandija – svarbiausias Prancūzijos linininkystės regionas. Dar auginama cukriniai runkeliai, daržovės. Sodininkystė (daugiausia auginamos obelys). Veisiama pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės. Žvejyba. Jūrų uostai (krovinių apyvarta mln. t, 1999): Havras (65; didžiausias Prancūzijoje naftos importo ir naftos produktų eksporto uostas) ir Rouenas (24; didžiausias Europoje kviečių ir kvietinių miltų eksporto uostas). Iš Havro ir Roueno į Paryžių nutiesti naftotiekiai. Laivuojama Senos upė (iki Roueno ja plaukia jūrų laivai).

2097

2271