avangardzmas literatroje. Avangardizmui būdingų požymių turi futurizmas, ekspresionizmas, siurrealizmas. Koncepciją išplėtojo prancūzų poetai C. Baudelaire’as, P. Verlaine’as, A. Rimbaud. Avangardizmo estetikos principai taip pat ryškūs G. Apollinaire’o, P. Eluard’o, J. Rivière’o, J. Joyce’o, M. Prousto kūryboje. Avangardizmui būdingas maištingumas, revoliucingumas žymesnis A. Bretono, B. Brechto, J. R. Becherio, V. Chlebnikovo kūryboje. Po II pasaulinio karo prasidėjo neoavangardistinis judėjimas (absurdo dramaturgija, antiromano, antiherojaus teorijos ir kita).
Avangardizmas lietuvių literatūroje
Lietuvių literatūroje avangardistinės literatūros pradininku laikytinas J. A. Herbačiauskas. Avangardizmas būdingas keturvėjininkų (K. Binkio, S. Šemerio, J. Žlabio) ir trečiafrontininkų (K. Borutos, P. Morkūno) estetinėms deklaracijoms ir kūrybai. Keturvėjininkai laikė pasenusiais lietuvių realistų, romantikų, simbolistų estetinius principus ir kritikavo juos, išjuokė miesčionis, skelbė meno aktyvaus vaidmens visuomeniniame gyvenime idėją, propagavo formos eksperimentus, pačių rašytojų kuriamus naujadarus. Trečiafrontininkai plėtojo keturvėjininkų antitradicinę, antimiesčionišką kryptį, tačiau jų kūrybai būdingesnis kairuoliškumas, meno klasinio pobūdžio teigimas, saikingesnės formos naujovės.
literatūrinio sąjūdžio Keturi vėjai dalyviai: sėdi iš kairės A. Braziulis, T. Tilvytis, S. Šemerys, A. Gerutis, P. Tarulis, K. Binkis, stovi iš kairės H. Kačinskas, A. Gricius (1924)
Avangardizmo apraiškų yra 20 a. pabaigos postmodernizmo literatūroje.
-avangardizmas; -avangardizmo literatūra; -avangardinė literatūra
L: D. Striogaitė Avangardizmo sūkuryje Vilnius 1998; C. Zürcher Lietuvių avangardo pavasaris Vilnius 1998; Les avant-gardes littéraires au XXe siècle Budapest 2 vol. 1984.
778