Azerbaidžano literatūra

Azerbaidžãno literatūrà.

Tautosaka

Azerbaidžaniečių tauta yra sukūrusi gausią tautosaką. Tai liaudies dainos, epiniai poezijos kūriniai (dastanai), lyrinės poezijos kūriniai (bajatai ir kita), liaudies dramos, padavimai, pasakos, humoristiniai pasakojimai, smulkioji tautosaka. Dastanuose (Kitabi dede Korkud, Kioroglas, Ašikas Geribas, Šachas Ismailas, Šachas Selimas, Esli ir Keremas) vyrauja istorinių legendų motyvai, aukštinama karžygių narsa, meilės nuotykiai, šeimos tradicijos. Nuo seniausių iki dabarties laikų buvo populiari liaudies dainių (ašikų) kūryba. Jų dainos meilės, gamtos, proginės tematikos. Žymiausi ašikai: Qurbanı (14 a.), Sarı Aşıgas (17 a.), Abbasas Tufarqanlı (17 a.), Ələskəras (1821–1926), S. Bozalqanlı (1875–1939), Talıbas (1877–1979). Ašikų kūrinius pradėta užrašinėti 16–17 amžiuje.

Literatūra arabų ir persų kalbomis (5–12 a.)

Žinoma, kad 5 a. Kaukazo Albanijoje buvo verčiamos ir rašomos originalios knygos. 8 a. pradžioje Azerbaidžano teritoriją užkariavus arabams, valstybiniai, moksliniai, religiniai raštai buvo rašomi arabų kalba. Nuo 9 a. pabaigos šalia arabų įsigalėjo persų kalba. Vyravo poezijos žanrai. Poetai daugiausia telkėsi valdovų rūmuose Gəncə, Şamaxı, Tebrize, Nachičevanėje. Qətranas Təbrizi (1010–80), Xaqani (1120–99), Məhsəti Gəncəvi (11–12 a.) parašė panegirinių kūrinių, buitinės ir meilės tematikos eilėraščių.

Azerbaidžaniečių raštijos pradžia (12–14 a.)

Nuo 12 a. greta literatūros arabų ir persų kalbomis formavosi ir literatūra azerbaidžaniečių kalba. Žymiausias 12 a. poetas – Nizami, kuris rašė persų ir azerbaidžaniečių kalbomis. Epinių poemų cikle Chamsė jis aukštino humanistines vertybes, meilę, dorovę, sukūrė idealaus valdovo paveikslą. 13 a. poetas J. Həsənoǧlu sukūrė pirmąjį divaną azerbaidžaniečių kalba. Poetų Zülfüqaro Şirvani (1190–1245), Arifo Ərdəbili (14 a.), Əssaro Təbrizi (1325–90) kūryboje ryšku sufizmo idėjos. Poetas Nəsimi, veikiamas hurufizmo, propagavo panteizmą, aukštino pasaulio grožį, žmogaus protą; sukūrė divaną azerbaidžaniečių kalba.

Bendrinės azerbaidžaniečių kalbos įsigalėjimas (16–18 a.)

16 a. susikūrus Sefevidų valstybei gausėjo kūrinių azerbaidžaniečių kalba. Poeto Xətai (šacho Ismailo I) lyrikoje ir epiniuose kūriniuose ryšku tautosakos poveikis. Kiti žymesni šio laikotarpio poetai: Həbibi (15–16 a.), Hamidi (16 a.), Kişvəri (16 a.). Azerbaidžaniečių literatūros raidai ir bendrinės kalbos formavimuisi didelės įtakos turėjo Füzuli, kuris parašė etinės filosofinės tematikos lyrinių eilėraščių, pirmąjį prozos kūrinį azerbaidžaniečių kalba. 17 a. klasikinei azerbaidžaniečių poezijai didelį poveikį padarė tautosaka. Məsihi (1580–1655), S. Təbrizi (1601–77), Q. Təbrizi (17 a.), tęsusių Füzuli tradicijas, kūrybai būdinga liaudiška pasaulėjauta. Žymiausi 18 a. poetai – M. V. Vidadi (1709–1809) ir M. P. Vaqifas, vartoję savo kūryboje šnekamąją kalbą.

Šviečiamosios idėjos (19 a.)

19 a. Šiaurės Azerbaidžaną prijungus prie Rusijos, literatūra formavosi veikiama rusų literatūros. 19 a. antroje pusėje Baku ir kituose miestuose susikūrė literatūrinių būrelių (medžlisų). Su Şuşos literatūriniu būreliu susijusi poetės X. Natəvan (1830–97) lyrika. A. Bakıxanovo (1794–1847), M. Ş. Vazeho (1796–1852) kūryboje ryšku šviečiamosios idėjos. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje buitinės tematikos realistinių dramų, komedijų, apsakymų parašė M. F. Axundovas, N. Vəzirovas (1854–1926), Ə. Haqverdiyevas (1870–1933), N. Nərimanovas (1871–1925), S. S. Axundovas (1875–1939). Rašytojas realistas C. Məmmədquluzadə leido satyrinį žurnalą Molla Nəsrəddin (1906–30); bendradarbiavo poetas satyrikas M. Sabiras.

Romantizmas (20 a. pradžia)

1918 sukūrus nepriklausomą Azerbaidžano valstybę romantinių patriotinių eilėraščių ir filosofinių dramų parašė Ə. Hüseynzadə (1864–1940), C. Məmmədquluzadə, A. Səhhətas (1874–1918), Ə. Nəzmi (m. 1918?), M. Hadi (1879–1920), H. Cavidas, Ə. Müznibas (1882–1938), Ə. Cavadas (1892–1937; Azerbaidžano himno teksto autorius), Ü. Hacıbəyovas, publicistinių kūrinių – M. Ə. Rəsulzadə.

Sovietinė literatūra (20 a. 3–8 dešimtmečiai)

Azerbaidžane 1920 įsigalėjus sovietinei santvarkai iš pradžių vyravo visuomeninės buitinės tematikos kūriniai (pjesės, apsakymai, apybraižos), kuriuose ryšku politinė propaganda, sociologizavimas. Poezijoje imta aukštinti sovietinę santvarką, socializmo idėjas (S. Rüstəmas, 1906–89). Lyrinių eilėraščių sukūrė M. Müşfiqas (1908–39 ar 1938), S. Vurǧunas. Plėtojosi apysakos ir romano žanrai. Prozos pagrindinė tema – sovietinės santvarkos įsigalėjimas, kova su jos priešais. Pirmaisiais sovietinės valdžios metais ir stalinizmo laikotarpiu represuota nemaža azerbaidžaniečių rašytojų (S. Gənizadə, 1866–1942, O. Faigas, 1872–1937, H. Cavidas, Ə. Müznibas, S. Mümtazas, 1884–1938, Ə. Cavadas, B. Çobanzadə, 1893–1937, M. Müşfiqas, G. Hüseynoglu, g. 1923).

Po II pasaulinio karo prozoje vyravo socialistinio realizmo metodu parašyti kūriniai. Karo tematikos romanų sukūrė I. Qasimovas (1918–81), Ə. Seyidbəyli (1920–80). Ə.Vəliyevo (1901–83), M. Hüseyno (1909–65), M. Ibrahimovo (1911–93), S. Vəliyevo (1916–1996) romanuose vaizduojamas valstiečių, miesto darbininkų (naftininkų) gyvenimas ir darbas. Žymiausias sovietinio laikotarpio poetas – S. Vurǧunas, parašęs patriotinių ir lyrinių motyvų eilėraščių. Iš Irano (Pietų Azerbaidžano) po 1946 atvyko M. Dilbazi (1912–2001), B. Azəroǧlu (g. 1921), H. Biluri (g. 1926), S. Tahiras (g. 1926) ir kiti poetai.

Naujoji literatūra

Nuo 7 dešimtmečio azerbaidžaniečių prozoje sustiprėjo psichologiškumas, lyriškumas (I. Sıxli, 1919–95, Qabilas, 1926–2007, I. Hüseynovas, 1928–2014, S. Əhmədovas, 1930–2009, V. Səmədoǧlu, 1939–2015, Ə. Əylisli, g. 1937, Elçinas, g. 1943). Visuomeniniu kriticizmu pasižyminčių etinės problematikos romanų sukūrė Ç. Hüseynovas (g. 1929), Anaras (Anaras Rzayevas, g. 1938), dramų ir romanų – I. Əfəndiyevas (1914–96). Lyrinių eilėraščių parašė Ə. Vahidas (1895–1965; atnaujino gazelės žanrą), Ə. Kürçaylı (1928–80), C. Novruzas (1933–2002). Plėtojosi dramaturgija (S. Rəhmanas, 1910–70, Nəbi Həzri, 1924–2007, B. Vahabzadə, 1925–2009, N. Həsənzadə, g. 1931). Kūrinių vaikams parašė Abdulla Şaigas (1881–1959), N. Rəfibəyli (1913–81), I. Tapdıqas (1934–2016), Z. Xəlilis (g. 1942).

9 dešimtmečio azerbaidžaniečių poezijoje išryškėjo tautinio atgimimo, laisvės, nepriklausomybės temos (X. Rza Ulutürkas, H. Arifas, 1924–92, M. Arazas,1933–2004, B. Vahabzadə, S. Rüstəmxanlı, g. 1946).

Literatūra azerbaidžaniečių kalba kitose valstybėse

Literatūra azerbaidžaniečių kalba kuriama šiaurės vakarų Irane (Pietų Azerbaidžane), Turkijoje, Irake, Gruzijoje, Dagestane: poetai Ə. Yusifas, Şəhriyaras (1905–88), Y. Almaszadə (1907–52), Səhənqas (1927–80), S. Behrənqi (1939–68), Rafiqas Savalanas (g. 1940), Həbibas Sahiras (1903–88), Haşımas Tərlanas (g. 1923).

Vertimai į lietuvių kalbą

Į lietuvių kalbą azerbaidžaniečių literatūrą pradėta versti prieš II pasaulinį karą. Išleista antologija Azerbaidžanų apsakymai (1952), azerbaidžaniečių liaudies pasakų rinktinė Surūdijęs kardas (1972), adaptuotas epas Kitabi dede Korkud (Dede Gorgudo sakmės 1978), M. Ibrahimbəyovo, M. Hüseyno, Ç. Hüseynovo, S. Qədırzadə, I. Qasımovo, I. Hüseynovo, H. Seyidbəyli romanų, Ə. Əyilisli, N. Rəfibəyli, I. Tapdıqo kūrinių vaikams, prozos kūrinių, S. Vurǧuno poezijos rinktinė.

Lietuvių literatūros vertimai į azerbaidžaniečių kalbą

Į azerbaidžaniečių kalbą išversta lietuvių pasakų, V. Krėvės, Žemaitės, V. Mykolaičio-Putino, S. Nėries, P. Cvirkos, E. Mieželaičio, J. Avyžiaus, M. Sluckio, V. Žilinskaitės, V. Bubnio, Just. Marcinkevičiaus, A. Maldonio, J. Apučio, M. Martinaičio, S. Gedos, A. Bukonto ir kitų kūrinių. Išleista lietuvių rašytojų kūrinių rinktinės Draugystė (1956), Alyvos (1976), antologija Lietuvių apsakymai (1982). Lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrų ryšius tyrinėja V. Arzumanovas (knygos Kūrybos broliai 1976, Azerbaidžano ir Lietuvos literatūriniai ryšiai 1979, azerbaidžaniečių kalba), M. Gamzajevas.

azerbaidžaniečių literatūra; Azerbaidžano kultūra

128

Azerbaidžanas

Azerbaidžano gamta

Azerbaidžano gyventojai

Azerbaidžano konstitucinė santvarka

Azerbaidžano partijos ir profsąjungos

Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos

Azerbaidžano ūkis

Azerbaidžano istorija

Azerbaidžano santykiai su Lietuva

Azerbaidžano švietimas

Azerbaidžano architektūra

Azerbaidžano dailė

Azerbaidžano muzika

Azerbaidžano choreografija

Azerbaidžano teatras

Azerbaidžano kinas

Azerbaidžano žiniasklaida

Azerbaidžano lietuviai

Azerbaidžano pasaulio paveldo paminklai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką