balánda (Chenopodium), balandinių (Chenopodiaceae) šeimos žolių, rečiau puskrūmių, gentis. Paplitusi beveik visame pasaulyje. Žinoma apie 250 rūšių (Lietuvoje 16).
Lietuvoje labai dažna baltoji balanda (Chenopodium album), retesnės – gausiasėklė balanda (Chenopodium polyspermum), raudonstiebė balanda (Chenopodium rubrum), žydralapė balanda (Chenopodium glaucum). Visos jos vienametės žolės. Baltosios balandos stiebas status, briaunotas, dažniausiai šakotas, 10–150 cm aukščio. Lapai kiaušiniškai rombiški arba pailgi, kartais skiautėti. Žiedų kamuolėliai sudaro varputes, susitelkę gausiai lapuotomis šluotelėmis. Vienas augalas subrandina apie 100 000 sėklų. Auga visur. Jauni lapai ir ūgliai valgomi, tinka pašarui, lapuose yra karotino ir vitamino C. Augalas dažinis. Gausiasėklės balandos ir raudonstiebės balandos jauni augalai valgomi. Žydralapė balanda – polimorfinė rūšis: gatvių pakraščiuose, kietame dirvožemyje stiebas – gulsčias arba kylantis, puriame šiukšlynų dirvožemyje – status.
baltoji balanda
baltoji balanda
baltoji balanda
2290