Báltijos jros tyrmai
Pirmųjų žinių apie Baltijos jūrą randama 7 a. pr. Kr. dokumentuose. Graikų istorikas Herodotas mini Gintarinę jūrą, kurios pakrantėse randama gintaro.
Pirmieji Baltijos tyrimai
Klaudijo Ptolemajo sudarytame žemėlapyje (2 a. po Kr.) vaizduojama Baltijos jūros dalis su Venedų įlanka. Hidrografiniai Baltijos tyrimai navigacijos tikslams prasidėjo viduramžiais. 1270 Danijoje buvo sudarytas pirmasis navigacijos vadovas, aiškinantis kelią nuo Danijos iki Alandų salų. 14 a. atsirado pirmieji navigaciniai žemėlapiai, 1554 – G. Mercatoriaus Europos žemėlapis, kuriame pavaizduoti gana tikslūs Baltijos jūros kontūrai. 16 a. buvo atlikti pirmieji Baltijos jūros vakarinių krantų kartografavimo darbai. Jiems vadovavo švedų matematikas ir kartografas A. Bure (A. Bureus). 17 a. švedai sudarė pirmąją Baltijos jūros lociją. Baltijos krantų rytinės dalies tyrimai prasidėjo 18 a. pradžioje, kai 1714 Petro I įsakymu buvo sudarytas pirmasis Rusijoje hidrografinis atlasas. Tų laikų navigacijos vadovuose buvo teikiami duomenys apie dugno nuosėdas.
Klaudijo Ptolemajo Europos žemėlapyje pavaizduota Baltijos jūros dalis
19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus pradžios laikotarpis
Nuo 19 a. 6 dešimtmečio Danijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos mokslininkų buvo atliekami reguliarūs Baltijos jūros hidrologinio režimo tyrimai.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Baltijos jūrą prie Lietuvos krantų ir Kuršių marias tyrė kitų šalių (daugiausia Vokietijos) mokslininkai; buvo atliekami hidrobiologiniai, klimatologiniai (H. Kelleris, H. Lettau, O. Meissneris, J. Schubertas, Ch. Stellmacher), geologiniai ir geomorfologiniai (G. Berendtas, A. K. Jentschas, J. Schumanas, A. Tornquistas, H. Hesas von Wichdorfas), sedimentologiniai (O. Pratje), hidrobiologiniai ir žuvininkystės (B. Benecke, A. Willeris, H. Schmidtas-Riesas, L. Szidatas, G. Marre), kompleksiniai (A. Willeris, Ch. Stellmacher) tyrimai.
Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis
Lietuvos nepriklausomybės metais atgavus Klaipėdos kraštą Lietuvos specialistai pradėjo Klaipėdos uosto rekonstrukciją (uosto molai buvo statomi 1834–78), vykdė detalius Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės matavimus, sudarė planus. Rengiantis statyti Šventosios jūrų uostą pakviestas Danijos hidrobiologas Haraldas Blegvadas atliko pirmuosius tikslinius tyrimus ir 1924 pagrindė žvejybos uosto statybos tikslingumą. Hidrobiologinių jūros priekrantės ir marių tyrimų atliko T. Ivanauskas (Lietuvos jūros pakraščio, neįskaitant Kuršmarių, žuvų sąrašas 1934), 1933–37 juos išplėtė B. P. Šivickis. Su uostų statyba susijusius jūros priekrantės tyrimus 1924–40 atliko J. Šimoliūnas ir J. Losinskis, priekrantės magnetometrinę nuotrauką 1930 – P. Brazdžiūnas; veikalų šiais klausimais parašė Teodoras Daukantas (1930), P. Brazdžiūnas (1932), J. Šimoliūnas (1933–40).
SSRS okupacijos laikotarpis
SSRS okupacijos metais atlikti (1951–57) Kuršių marių tyrimai (Kuršių marios 1959, rusų kalba). 1960 Klaipėdoje įsteigta Hidrometeorologijos observatorija, Nidoje – Jūrinė hidrometeorologijos stotis. 1959 pradėta rengti hidrobiologines jūros tyrimo ekspedicijas (I. Gasiūnas, Romas Jurevičius, J. Lukšėnas, J. Maniukas).
mokslinių tyrimų laivas Vėjas (iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo – Lev Titov)
Klaipėdos observatorija įsigijo jūrinių mokslo tiriamųjų laivų (Jūratė, Okeanografas, Lev Titov), vykdė stebėseną, tuometines valstybines ir kai kurias tarptautines mokslo programas. Buvo pradėtas sisteminis Baltijos jūros pietrytinės dalies ir visų Kuršių marių tyrimas (temperatūros, srovių, vandens druskingumo, deguonies, biogenų koncentracijos ir kita). 1954 jūros priekrantę ir pajūrio kopas ėmė tirti V. Gudelio vadovaujama Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto (vėliau Mokslų akademijos Geografijos skyriaus) mokslininkų grupė (E. Červinskas, E. Michaliukaitė, S. Močiekienė, R. Stauskaitė). Vėliau šią, nuo 1966 jau V. Kirlio vadovaujamą, Krantotyros grupę papildė J. V. Minkevičius, R. P. Žaromskis, Zigmas Janukonis, Gintautas Žilinskas. Jie nagrinėjo jūros kranto zonos hidrodinamiką, eolinius procesus, morfodinamiką ir litodinamiką; 20 a. 7–9 dešimtmetyje naudodamiesi ekspediciniu laivu Artvė tyrė visus Lietuvos Baltijos jūros ir Kuršių marių krantus.
Jūros geologijos problemas 6–8 dešimtmetyje nagrinėjo V. Gudelis, A. Linčius, Algimantas Uginčius, A. Gaigalas, jūros geologijos raidą tyrė V. Gudelis, M. Kabailienė, O. Kondratienė, Liudvikas Lukoševičius, biogeochemiją – O. Pustelnikovas. 1976 Baltijos jūros prekvarterą ir kvarterą ėmė tirti A. Grigelio ir M. Repečkos vadovaujama Geologijos instituto mokslininkų grupė (Leonora Živilė Gelumbauskaitė, Petras Šimkevičius, kiti); 1978–89 kartu su SSRS Okeanologijos instituto Atlanto skyriumi (Kaliningradas) jie dalyvavo daugelyje jūrinių ekspedicijų.
Kuršių marių hidrobiologinius tyrimus (ypač žuvų) vykdė Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos (nuo 1989 Ekologijos, nuo 2003 Vilniaus universiteto Ekologijos) instituto darbuotojai: Ipolitas Gasiūnas, K. Gaigalas, A. K. Gerulaitis, V. Klimašauskienė, A. Kublickas, J. Maniukas, V. Valušienė, L. Lazauskienė, A. Bubinas, Gintautas Vaitonis. Pirmųjų tyrėjų dėka buvo sustabdyta besaikė pokario žvejyba ir išsaugoti Kuršių marių biologiniai ištekliai. Kuršių marių hidrobotaninius tyrimus daug metų vykdė G. Jankevičiūtė, K. Jankevičius, L. Juknevičius, S. Mažeikaitė, I. Trainauskaitė, radioekologinius – N. R. Dušauskienė-Duž. Prie Kuršių marių hidrodinamikos pažinimo 20 a. antroje pusėje daug prisidėjo E. Červinskas; jis tyrė ir modeliavo sroves, nagrinėjo marių kartografinio vaizdavimo raidą, įvairių šalių bibliotekose ir archyvuose surinko gausią kartografijos ir hidrometeorologijos darbų kolekciją.
Kuršių marių dugno nuosėdų tyrimai (iš laivo Darius)
Marių ir jūros hidrologijos klausimais mokslo darbų paskelbė Juozas Dubra. Iki paskutinio 20 a. dešimtmečio jūroje tyrimai buvo vykdomi iš Hidrometeorologijos tarnybai priklausančio laivo Lev Titov (Lietuvai atgavus nepriklausomybę pervadintas Vėju), Kuršių mariose – iš Vilnelės ir Gintaro. Marių ir jūros priekrantės tyrimams dar buvo naudojamas laivas Artvė, marių tyrimams – ir Ventvėjas.
Tyrimai po nepriklausomybės atkūrimo
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos hidrometeorologijos observatorija pertvarkyta į Jūrinių tyrimų laboratoriją, nuo 1994 – į Lietuvos jūrinių tyrimų centrą (mokslininkai Juozas Dubra, Irina Olenina, A. Stankevičius, Z. Štukova). Atliekami Kuršių marių šiaurinės dalies ir Lietuvos ekonominės zonos vandenų hidrometeorologiniai, hidrocheminiai ir hidrobiologiniai tyrimai pagal valstybines ir tarptautines programas, dalyvaujama daugelyje tarptautinių jūros tyrimo projektų.
Baltijos jūros dugno grunto hidrobiologiniai tyrimai (iš laivo Vėjas)
Jūros tyrimams centras naudoja jūrinį ekspedicinį laivą Vėjas, sisteminiams marių tyrimams – laivą Gintaras. Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka krantotyros (V. Dubra, R. Povilanskas), jūros hidrometeorologinius (I. Dailydienė) tyrimus. Šio universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo institute hidrobiologines jūros ir Kuršių marių problemas nagrinėja Darius Daunys, Zita Gasiūnaitė, Sergejus Oleninas, Ričardas Paškauskas, Renata Pilkaitytė, jūrinių sistemų modeliavimą – Artūras Razinkovas-Baziukas, Petras Zemlys ir kiti, teorinius ir taikomuosius jūros bei kranto zonos geologijos klausimus – Nerijus Blažauskas, Saulius Gulbinskas; t. p. tyrimus atlieka Vlado Žulkaus vadovaujami jūros archeologai. Kuršių marių ir jūros priekrantėms tirti Klaipėdos universitetas turi nedidelį laivą Puta ir jūrinę škuną Brambander.
Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės laboratorija Klaipėdoje (Jurijus Maksimovas, Šarūnas Toliušis ir kiti) vykdo biologinių išteklių stebėseną Kuršių mariose ir Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, teikia rekomendacijas verslininkams, analizuoja verslinių populiacijų dinamiką; tyrimams naudoja mokslo tiriamąjį laivą Darius.
Geologijos ir geografijos institute yra Jūros tyrimų skyrius. Buvusiame Lietuvos Geologijos institute 1992 įkurtas Baltijos jūros geologijos skyrius, sudaryti suvestiniai Baltijos jūros geologinis, kvartero geologinis ir geomorfologinis žemėlapiai (1993), 1996–99 parengti (kartu su Švedijos geologijos tarnyba) pirmieji skaitmeniniai Centrinės Baltijos dugno reljefo ir dugno nuosėdų žemėlapiai; mokslininkai dalyvavo daugelyje Europos Sąjungos tarptautinių projektų, atliko kompleksinę jūrinę geologinę nuotrauką Nidos–Klaipėdos–Šventosios priekrantėje.
Nuo 2003 tyrimus tęsia Geologijos ir geografijos instituto Jūros tyrimų skyrius (nuo 2010 Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Jūros geologijos ir geodinamikos bei Krantotyros ir krantotvarkos sektoriai). Jūros geochemijos, užterštumo nustatymo ir daugelį taikomųjų klausimų tiria Arūnas Galkus, Kęstutis Jokšas, R. Radzevičius, Rimutė Stakėnienė, krantų dinamikos ir krantotvarkos problemas – Darius Jarmalavičius, J. V. Minkevičius, Gintautas Žilinskas ir kiti. Ekologijos instituto mokslininkai nagrinėja žuvininkystės (L. Ložys, R. Repečka, Svajūnas Stankus, Valdemaras Žiliukas, Vida Žiliukienė), hidrobiologijos (Algis Bubinas, Gintautas Vaitonis), genotoksikologijos (J. Baršienė) problemas, tiria daugelio jūros ir marių organizmų biocenozes, populiacijų dinamiką. Vilniaus universiteto mokslininkai A. Gaigalas, A. E. Trimonis, Giedrė Vaikutienė nagrinėjo jūros ir marių stratigrafijos, petrografijos, sedimentologijos klausimus, R. P. Žaromskis – priekrantės sedimentologiją, krantų dinamiką, kranto zonos kraštovaizdžius, A. Bukantis, E. Rimkus ir kiti – pajūrio klimatą, E. Bukelskis – jūros ir marių žuvis.
Lietuvos energetikos institute Kuršių marių vandens balanso, Klaipėdos sąsiaurio problemas nagrinėja B. Gailiušis, Jūratė Kriaučiūnienė ir kiti. Kai kurias Baltijos jūros hidrodinamikos, teršalų sklaidos, ekologijos problemas su modeliais nagrinėja Dmitrijaus Styros vadovaujami Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai. Lietuvos švyturių ir hidrografijos tarnyba ėmė leisti įvairaus mastelio Lietuvos akvatorijų jūrlapius. Lietuvos Baltijos jūros tyrinėtojai su kitų Baltijos šalių mokslininkais bendradarbiauja bendruose projektuose, kurie dažniausiai skiriami jūros istorijai, aplinkai ir gamtos ištekliams pažinti ir išsaugoti; tyrimuose mokslo tiriamaisiais laivais Navigator XX (Lenkija, 2005), Professor Shtockman (Rusija, 2005), Maria S. Merian (Vokietija, 2006), Mintis (Lietuva, 2017) dalyvavo A. Bitinas.
Knygos
Svarbiausi tyrimų rezultatai apibendrinti knygose: Kuršių marios (1959, rusų kalba), Kuršių marios (2 tomai 1978), Baltijos jūros geologija (1976, rusų kalba), Šiaurinės Kuršių marių dalies planktoninių organizmų vystymosi fiziologijos-biochemijos pagrindai (1978, rusų kalba), Jurijaus Dolotovo, R. P. Žaromskio, V. Kirlio Nuosėdinės medžiagos diferenciacija ir priekrantinių nuogulų sluoksniuotumas (1982, rusų kalba), Kuršių marių biochemija (1983, rusų kalba), Mazuto išsiliejimo poveikis Baltijos jūros ekosistemai (1984, rusų kalba), A. Grigelio ir kitų Baltijos jūros geologija ir geomorfologija (1991, rusų kalba), Baltijos jūros geologiniai žemėlapiai (1993), Arūno Galkaus, Kęstučio Jokšo Nuosėdinė medžiaga tranzitinėje akvasistemoje (1997), V. Gudelio Lietuvos įjūris ir pajūris (1998), Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos būklė (1998), Gintauto Žilinsko, Dariaus Jarmalavičiaus, J. V. Minkevičiaus Eoliniai procesai jūros krante (2001), A. P. Mažeikos Baltijos jūros hidrodinamika (2001), Baltijos jūros aplinkos būklė (2003), Kęstučio Jokšo, Arūno Galkaus, Rimutės Stakėnienės The Only Lithuanian Seaport and its Environment (2003), R. P. Žaromskio Lietuvos pajūris ir kopos (2006), autorių kolektyvų Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga (2007), Jūros knyga. Baltijos jūros pasauliai (2015; sudarytojai Žymantas Morkvėnas, Darius Daunys).
Parengti pirmieji lietuvių akademiniai jūrų hidrologijos (R. P. Žaromskio Okeanai, jūros, estuarijos 1996) ir jūrų geologijos (A. E. Trimonio Jūrų ir vandenynų geologija 2002) vadovėliai.
Periodiniai leidiniai
Jūrotyros klausimams skirtas tarptautinis mokslo žurnalas Baltica, žurnalas Jūra ir aplinka. Straipsniai apie jūros tyrimus spausdinami ir žurnaluose Geografija (1961–2020), Geografijos metraštis.
476