bažnýtinė sonatà (it. sonata da chiesa), instrumentinis baroko bažnytinės muzikos žanras. Atsirado 17 a. iš instrumentinės kanconos. Buvo kuriama instrumentiniam ansambliui arba soliniam instrumentui su vargonų pritarimu. Turėjo 4 dalis (lėtą, greitą, lėtą, greitą). Greitosios dalys buvo polifoniškos. Bažnytinė sonata skambėjo rimtai, iškilmingai. Dažniausiai būdavo atliekamos per mišias vietoj gradualo ar ofertorijaus bei per mišparus. Bažnytinės sonatos buvo kuriamos 17–18 amžiuje. Jų sukūrė T. Merula (pirmasis pavartojo sonata da chiesa terminą), A. Corelli, P. A. Locatelli, G. Tartini, Francesco Maria Veracini, G. B. Vitali, G. F. Händelis, J. S. Bachas.
2309