Będzin (Beñdzinas), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Katowicų.
55 695 gyventojai (2021). Będzinas įsikūręs prie Czarna Przemszos upės, Aukštutinės Silezijos akmens anglių baseino teritorijoje.
Per Będziną eina Krokuvos–Vroclavo plentas. Akmens anglių kasykla. Spalvotoji metalurgija, vario, aliuminio, žalvario, tauriųjų metalų apdirbimas, metalo konstrukcijų, dildžių gamyba. Elektrotechnikos, cemento, siuvimo, odos ir avalynės, maisto, baldų pramonė.
Akmens anglių baseino muziejus (menas, istorija, archeologija, etnografija, karyba). Vaikų teatras. Kalėdinių giesmių ir pastoralių festivaliai.
Architektūra
Będzino pilis
Gotikinė pilis (13–14 a.; 1834 perstatyta neogotikiniu stiliumi, architektas F. M. Lanci; rekonstruota 1956, architektas Z. Gawlikas). Miesto sienos su gynybiniais bokšteliais (1364) griuvėsiai.
Bažnyčios: Švenčiausiosios Trejybės (1356, perstatyta 18 ir 19 a.), Šv. Tomo Kenterberiečio (18 a., perstatyta 1834), Šv. Jono Krikštytojo (1959). Barokiniai Mieroszewskių rūmai (1702, perstatyti klasicizmo stiliumi 18 ir 19 a.) su parku, žydų kapinės (18–19 a.).
Istorija
13 a. dabartinio Będzino vietoje pastatyta pilis. Miesto teisės nuo 1358. 1655 sugriautas Švedijos kariuomenės. Nuo 1793 priklausė Prūsijai, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). Nuo 19 a. antros pusės kasybos ir metalurgijos centras.
Per II pasaulinį karą 1941–43 veikė getas, prie Będzino – Osvencimo koncentracijos stovyklos filialas; žuvo apie 26 000 (apie 50 %) Będzino gyventojų, daugiausia žydai.
1867–1975 ir nuo 1999 apskrities centras.