Behçet Necatigil

Necatigil Behçet (Bechčetas Nedžatiglis), tikr. Mehmet Behçet Gönül 1916 04 16Stambulas 1979 12 13Stambulas, turkų rašytojas. 1940 baigė turkų kalbą ir literatūrą Stambulo universitete, čia kaip laisvasis klausytojas studijavo ir germanų filologiją. 1940–43 dirbo mokytoju Karse ir Zonguldake. 1945–72 dėstė turkų literatūrą aukštosiose mokyklose Stambule. Sukūrė poezijos (eilėraščių rinkiniai Didysis turgus / Kapalı Çarşı 1945, Aplinka / Çevre 1951, Namai / Evler 1953, Senoji žemė / Eski Toprak 1956, Tarp / Arada 1958, Tamsi era / Dar Çağ 1960, Vasaros metas / Yaz Dönemi 1963, Mažasis divanas / Divançe 1965, Pasivaikščiojimas dviese / İki Başına Yürümek 1968, Baltas kvadratas / Kareler Aklar 1975, Džentelmenas / Beyler 1978, Kalbėjimas / Söyleriz, išleista 1980). Ankstyvoji B. Necatigilo poezija aiški, lengvai suprantama, jai būdinga šeimos, kasdienio gyvenimo vaizdavimas, vėlesnė lyrika simbolistinė, naudojama sudėtinga leksika, eksperimentuojama forma, kuriamas niūrus, paslaptingas pasaulis, yra fikcijos poetikos elementų. B. Necatigilis sukūrė radijo pjesių (Žvaigždžių stebėjimas / Yıldızlara Bakmak, Moteris ir katė / Kadın ve kedi, abi 1965, Lauko virtuvė / Gece Aşevi 1967, Ypatingas citrinmedis / Uç Turunçlar 1970, Langas / Pencere 1975, Ertuchrulo katastrofa / Ertuğrul Faciası, išleista 1995), jų pagrindinė tema – žmogaus egzistencinė vienatvė, neryžtingumas, pesimizmas. Parašė literatūrinių laiškų (Laiškai / Mektuplar, išleista 1989, Vėsi mėlyna / Serin Mavi, išleista 1999), literatūrologijos veikalų, parengė mitologijos žodyną, turkų literatūros žodynų. Iš vokiečių kalbos išvertė R. M. Rilke’s, A. Strindbergo, T. Manno, S. Zweigo, H. Böllio kūrinių.