bčių lgos, sutrikimas normalaus medų nešančių bičių šeimos funkcionavimo, kurį, esant nepalankiems vidaus ir išorės veiksniams, sukelia pakitę bet kurioje bitės vystymosi stadijoje morfologinės struktūros ir jų funkcionavimas. Žūsta atskiri individai, perai, nusilpsta bičių šeima ir sumažėja jos produktyvumas, kartais dėl to žūsta ir visa šeima. Ligas sukelia virusai, bakterijos, grybai, erkės ir kiti gyvūnai. Medų nešančių bičių ligos klasifikuojamos pagal įvairius požymius: ligos eigą, kilmę, vystymosi stadiją ir kita. Skiriamos užkrečiamosios (infekcinės ir invazinės) ir neužkrečiamosios ligos. Jų eiga gali būti ūmi, lengva, chroniška. Esant ūmiai ligos eigai bitės greit žūsta, esant lengvai – liga užsitęsia, bet abiem atvejais yra aiškiai išreikšti klinikiniai požymiai. Esant chroniškai eigai liga užsitęsia (iki kelių mėnesių ar net metų), klinikiniai požymiai išreikšti silpnai arba visai jų nėra. Ligoms, kurių eiga gali būti ūmi ar lengva priskiriama, pavyzdžiui, septicemija, amerikinis puvinys, europinis puvinys, o chroniškoms – nozematozės, akarapidozė, varozė. Pagal daugelį pažeidimo požymių medų nešančių bičių ligos ir kenkėjai skiriasi nuo pavienių vabzdžių ar gyvūnų kenkėjų ir ligų. Dažniausiai pavienių vabzdžių ar kitų gyvūnų grupių individas gali išgyventi savarankiškai. Tuo tarpu nei vienas medų nešančių bičių šeimos narys (motina, tranas, darbininkė) be šeimos savarankiškai išgyventi negali. Bet kuris bičių šeimos narys gali susirgti ar būti užpulti kenkėjų kaip ir pavieniai vabzdžiai, tačiau medų nešančios bitės gyvena šeimomis ir kiekvienas jų šeimos individas sudaro jos dalį, kuri glaudžiai susijusi su kitomis dalimis. Todėl vienos dalies pažeidimas daro vienokį ar kitokį poveikį visai šeimai ir pažeidimo eigai, jos sudėtingumui. Tai esminis medų nešančių bičių kenkėjų ir ligų skiriamasis požymis nuo pavieniui gyvenančių vabzdžių ar kitų gyvūnų grupių.
1331