burnõs ertm (cavitas oris), žemesniųjų stuburinių gyvūnų kvėpuojamojo ir virškinamojo, žinduolių – virškinamojo trakto pradžia.
Žmogaus burnos ertmė
Žmogaus burnos ertmę iš viršaus riboja kietasis ir minkštasis gomuriai, iš priekio ir šonų – dantinės žandikaulių ataugos ir dantys. Dugną sudaro virš poliežuvinio kaulo esantys raumenys. Burnos ertmėje ant dugno yra liežuvis. Burnos ertmės užpakalyje yra žiotys, kuriomis ji jungiasi su rykle. Į burnos ertmę atsiveria didžiosios (poausinė, požandinė, poliežuvinė) ir mažosios (išsidėsčiusios visoje gleivinėje) seilių liaukos. Dėl skonio receptorių juntamas maisto skonis, jis kramtomas, suvilgomas seilėmis ir pradedamas virškinti. Burnos ertmė formuoja kalbos garsus, pro ją galima kvėpuoti. Pagal burnos gleivinės būklę (spalvą, apnašas) galima spręsti apie kai kurias ligas. Burnos ertmės pakitimų (gleivinės išbėrimas, paraudimas, opos) atsiranda, kai apsinuodijama cheminėmis medžiagomis, trūksta vitaminų, sergant infekcinėmis, endokrininėmis, kraujo ligomis.
žmogaus burnos ertmė: 1 – apatinė lūpa, 2 – minkštasis gomurys, 3 – kietasis gomurys, 4 – viršutinė lūpa, 5 – dantys, 6 – gomurio migdolas, 7 – liežuvis
2977
Gyvūnų burnos ertmė
Į žuvų, varliagyvių, daugumos roplių ir paukščių burnos ertmę atsiveria choanos (ryklės nosinės angos), o kai kurių roplių (krokodilų) ir visų žinduolių burnos ertmė perskirta kauline pertvara į viršutinį kvėpavimo sistemos skyrių (nosiaryklės landą) ir apatinį virškinimo sistemos skyrių (antrinę burnos ertmę).
2271