Carleʼio Vanloo portretas (Jeano Daullé raižinys pagal Charlesʼio Nicolas Cochino piešinį, 1754, Valstybinis muziejus Amsterdame)
Vanloo Carle (Karlis Vanlò), tikr. Charles‑André van Loo 1705 02 15Nica 1765 07 15Paryžius, prancūzų tapytojas. Olandas. J.‑B. Vanloo brolis. 1712–19 ir 1728–32 gyveno Italijoje. Mokėsi Karališkojoje tapybos ir skulptūros akademijoje Paryžiuje; jos narys (nuo 1735), nuo 1763 direktorius; profesorius (1737).
Kūryba
Nutapė religinių (Švč. Mergelės Marijos įvesdinimas į šventyklą 1728, ciklas Šv. Augustino gyvenimas bažnyčioje Notre‑Dame‑des‑Victoires Paryžiuje, 1746–1755), mitologinių (Enėjas ir Anchisas 1729), istorinių, buitinių (Ispanų kalbos pamoka, apie 1758), literatūros kūrinius iliustruojančių (T. Tasso Išlaisvintosios Jeruzalės scenos Palazzo Reale Turine, 1733) paveikslų, portretų (Karalienė Marija Leščinska 1747, Liudvikas XV 1748). Sukūrė freskų (Šv. Izidoriaus apoteozė Šv. Izidoriaus bažnyčioje Romoje, 1729). C. Vanloo tapyba eklektiškos stilistikos (nuo manierizmo iki rokoko).
C. Vanloo. Marija Leščinska, Prancūzijos karalienė (aliejus, 1747, Versalio rūmai)
1179