Čečėnija

Čečnija (Чечня, Čečnia, čečėnų k. Nochčijn), Čečnijos Respùblika (Чеченская Республика, Čečenskaja Respublika, čečėnų k. Respublika Nochčijčė), yra Rusijos Federacijoje, Šiaurės Kaukaze, tarp Ingušijos (siena nedemarkuota) ir Dagestano. Pietuose ribojasi su Gruzija. Plotas apie 17 300 km². 1 436 981 gyventojas (2018); gyvena daugiausia čečėnai, be to, yra rusų, ingušų, armėnų, ukrainiečių, kumykų, nogajų. Sostinė – Groznas (297 137 gyventojai, 2018); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 1996): Urus Martanas (59,9), Šali (53,8), Gudermesas (52,9), Argunas (37,3). Miesto gyventojų 32,1 % (2010). Gyventojų labai sumažėjo dėl karo veiksmų. Čečėnija suskirstyta į 16 rajonų.

Čečėnijos pietuose yra Didžiojo Kaukazo Šoninio kalnagūbrio šiauriniai šlaitai (didžiausias aukštis 4493 m, Tebulosmtos kalnas). Vidurinėje dalyje yra Čečėnijos lyguma, prie jos iš šiaurės prieina Sunžos ir Tereko kalnagūbriai; juos skiria Alchančiurto slėnis. Čečėnijos šiaurėje – Tereko–Kumos žemumos pietinė dalis. Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –3 °C Tereko–Kumos žemumoje iki –12 °C kalnuose, liepos atitinkamai 25 °C ir 21 °C. Per metus žemumose iškrinta 300–400 mm, priekalniuose – 600–700 mm, kalnuose – iki 1000 mm kritulių. Sniego riba – 3700 m aukštyje. Didžiausios upės: Terekas, Sunža, jos dešinieji intakai Assa, Argunas. Žemumose daugiausia stepės ir miškastepės, kalnuose iki 2200 m aukščio – plačialapiai miškai (daugiausia bukų), aukščiau – subalpinės ir alpinės pievos.

Čečėnijos gamtovaizdis

Ūkio svarbiausios šakos – naftos, gamtinių dujų gavyba (1998 gauta 846 000 t naftos ir 118 mln. m³ gamtinių dujų) ir perdirbimas. Naftos chemijos, mašinų gamybos, maisto, miško ruošos ir medžio apdirbimo, tekstilės, statybinių medžiagų (cemento) pramonės įmonės. Medžio raižybos, akmens tašymo, metalo kalstymo, kilimų audimo, siuvinėjimo dailieji amatai. Auginama javai (daugiausia kviečiai), saulėgrąžos, cukriniai runkeliai. Sodininkystė. Vynuogininkystė. Daržininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, plonavilnės avys. Per Čečėnijos teritoriją eina Rostovo prie Dono–Baku, Astrachanės–Grozno, Gudermeso–Prochladno geležinkelis, Maskvos–Baku plentas, Baku–Novorosijsko magistralinis naftotiekis, be to, naftotiekis iš Grozno į Astrachanės sritį; dujotiekiai.

Čečėnijos kaimas

2002 veikė 71 bendrojo lavinimo mokykla. Aukštosios mokyklos (visos Grozne): Naftos (įkurtas 1929), Pedagogikos (įkurtas 1973) institutai, Muzikos (įkurtas 1937), Čečėnijos universitetas (įkurtas 1972), yra privačių aukštųjų mokyklų. Mokslo įstaigos: Čečėnijos mokslų akademija (įkurta 1992), Grozno naftos, Šiaurės Kaukazo naftos ir projektavimo, Geofizikos mokslinio tyrimo institutas. 6 bibliotekos. Čečėnijos nacionalinė biblioteka iki 1990 buvo viena didžiausių (apie 2,5 mln. knygų) Šiaurės Kaukaze, 2 muziejai (iš jų Arguno istorijos, architektūros ir gamtos muziejus draustinis, įkurtas 1988).

mečetė Čečėnijoje

1324

Čečėnijos istorija