Centrinė rada

Centrnė radà (Centralna rada), Ukranos centrnė radà (Ukrajinska Centralna Rada), 1917–18 Ukrainos aukščiausioji valstybinės valdžios institucija. Įkurta 1917 03 17 Kijeve (pirmininkas M. Hruševskis). Iki 1917 12 siekė Ukrainos autonomijos federacinėje Rusijoje. Rusijos Laikinoji vyriausybė pripažino Centrinės rados ir Ukrainos autonomiją, nors kilo teritorinių bei prerogatyvinių ginčų (pirmiausia dėl kariuomenės pavaldumo). 1917 06 Centrinė rada sudarė vyriausybę – Generalinį sekretoriatą (pirmininkas V. Vynnyčenko). Po Spalio perversmo Rusijoje Centrinė rada 1917 11 20 paskelbė autonominę Ukrainos Liaudies Respubliką – laukdama Steigiamojo susirinkimo neskubėjo atsiskirti nuo Rusijos. Sovietų Rusijos vyriausybė formaliai pripažino Ukrainos Liaudies Respubliką, bet ieškojo preteksto nuversti Centrinę radą kaltindama ją praleidžiant per savo teritoriją baltagvardiečius. 1917 12 16 pateikę ultimatumą bolševikai Charkove paskelbė Ukrainos sovietų respubliką ir sudarė savo vyriausybę.

Centrinės rados pirmasis Generalinis sekretoriatas (1917 07 05); iš kairės į dešinę sėdi Ivanas Stešenko, Chrystoforas Baranovskis, V. Vynnyčenko, Serhijus Jefremovas, S. Petliura, stovi: Pavlo Chrystiukas, Mykola Stasiukas, Borysas Martosas

Raudonajai armijai pradėjus puolimą Centrinė rada 1918 01 22 paskelbė Ukrainos nepriklausomybę, bet 1918 02 08 buvo priversta palikti Kijevą (veikė Žitomyre, vėliau Sarnuose). Po derybų Brest Litovske Centrinės rados atstovai 1918 02 09 pasirašė taiką su Ukrainos Liaudies Respubliką pripažinusiomis Centrinėmis valstybėmis (pagal 1918 03 Bresto taiką Ukrainos nepriklausomybę buvo priversta pripažinti ir Rusija). 1918 03 Centrinė rada su Vokietijos kariuomene sugrįžo į Kijevą. Vykdė gana savarankišką politiką: atsisakė sudaryti karinę konvenciją su Vokietija, ketino pristabdyti žemės ūkio produktų nusavinimą. 1918 04 29 buvo nuversta Vokietijos remiamo generolo P. Skoropadskio.

-Ukrainos Liaudies Respublika