Čianlong (Qian-Long, Čianlòngas) 1711 09 25Pekinas 1799 02 07Pekinas, Kinijos imperatorius (1735–96). Čingų dinastijos. Imperatoriaus Kiangsi (valdė 1661–1722) vaikaitis.
Čianlongui valdant iki 1757 užkariautas Oiratų chanatas (dalis dabartinės Šiaurės vakarų Kinijos), 1760 – Rytų Turkestanas (Kašgarija), taip visiškai panaikinta tiurkų ir mongolų antpuolių grėsmė (užimtos teritorijos, apie 1 600 000 km2, tapo Čingų imperijos dalimi Sinkiangu – Naująja provincija). Iki 18 a. pabaigos per keletą žygių pajungė Tibetą. 1767–69 kariavo su Birma, 1788–89 – su Vietnamu, tačiau nesėkmingai: šios valstybės, kaip ir Nepalas, nors ir buvo laikomos Čingų vasalėmis, faktiškai išliko nepriklausomos. Įgyvendino Kinijos izoliacijos politiką. 1757, siekdamas apriboti Vakarų Europos kultūros plitimą ir prekių importą, uždarė visus šalies uostus, išskyrus Kantoną. 1796 atsisakė sosto sūnaus Jungiano naudai. Čianlongo valdymo metai laikomi Čingų valdomos Kinijos klestėjimo laikotarpiu.
Čianlong (1736, dailininkas Giuseppe Castiglione, Pekino rūmų muziejus)