Člės kis
Bendroji ūkio apžvalga
Čilė – ekonomiškai stipri valstybė.
1990–2000 BVP kasmet padidėdavo po 6,6 % (sparčiausiai Lotynų Amerikoje). 2000 BVP sudarė 69,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 153,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 4600 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 10 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Čilės BVP struktūra – diagramoje. Svarbiausios ūkio šakos – paslaugos ir administravimas, gavybos (kasybos) ir apdirbamoji pramonė. 1999 užsienio skola buvo 37,8 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Čilės BVP sudarė 317,059 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 559,158 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2021 BVP dalis vienam gyventojui – 16 502,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 29 104,1 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
https://s.vle.lt/diagramos/203.html
Pramonė
Chuquikamatos vario rūdos telkinys (Candelaria karjeras)
Apdirbamoji pramonė sukuria apie 16 % pramonės produkcijos vertės, gavybos pramonė (daugiausia metalų rūdų gavyba) – 11 %. Čilė užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vario rūdos gavybą (apie 35 % pasaulyje iškasamos vario rūdos) ir eksportą. Vario rūda kasama Chuquicamatos, El Tenientės, Andinos, Randomiro Tomico, Salvadoro telkiniuose. Kartu su variu gaunama molibdenas (pirmoji vieta pasaulyje pagal gavybą), auksas, sidabras. Atacamos dykumoje kasama natrio ir kalio salietra, natrio sulfatas. Perdirbant salietrą kaip šalutinis produktas gaunamas jodas (antroji vieta pasaulyje pagal gavybą).
Kasama ličio (pirmoji vieta pasaulyje pagal gavybą), geležies, mangano, švino, cinko, aliuminio rūdos, rusvosios ir akmens anglys. Magelano naftingajame baseine gaunama gamtinės dujos ir nafta (jų kiekis tenkina apie pusę šalies poreikių). Apie 35 % naudingųjų iškasenų išgauna valstybinė įmonė CODELCO (Corporación Nacional del Cobre de Chile), kitą dalį – privačios kasybos įmonės.
Čilė turi vienus didžiausių pasaulyje hidroenergijos išteklius (apie 18 700 megavatų). Didžiausia hidroelektrinė – Colbún-Machicuros (prie Maulės upės; galia apie 300 megavatų). Hidroelektrinės pagamina apie 46 % elektros energijos, šiluminės elektrinės – 51 % (2000).
1
Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: juodoji ir spalvotoji (vario lydymas) metalurgija, statybinių medžiagų (cemento), namų ūkio reikmenų gamyba, automobilių, elektrotechnikos, chemijos (padangų, sieros rūgšties) ir naftos chemijos, stiklo, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, tekstilės (vilnos), siuvimo, avalynės, maisto (žuvų perdirbimo, aliejaus, alaus, vyno, gaiviųjų gėrimų, tabako) pramonė. Karo pramonė.
Apie 40 % visų Čilės pramonės įmonių sutelkta Santjago metropoliniame regione. Svarbiausi centrai: Santjagas, Valparaíso, Concepciónas, Talcahuano, Antofagasta, Temuco, Valdivia, Chillánas. Indėnų gyvenamose teritorijose svarbūs audimo, keramikos, odos dirbinių amatai. Čilės apdirbamosios pramonės produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima apie 23 % teritorijos, iš jų 16 % – pievos ir ganyklos, 3 % – ariamoji žemė. Drėkinama apie 18 000 kvadratinių kilometrų dirbamosios žemės. Žemės ūkis daugiausia plėtojamas Išilginiame slėnyje; vyrauja latifundijos. Eksportinės reikšmės daržovės ir vaisiai: cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, rapsai, pupiniai, šparagai, pomidorai, svogūnai, česnakai, vynuogės, citrusai, avokadai, kiviai, persikai, kriaušės, obuoliai, slyvos, riešutai. Vietiniams poreikiams auginama kviečiai, avižos, miežiai, ryžiai, lęšiai, kukurūzai, žirniai. Sodai ir vynuogynai (daugiausia vynuogių suvartojama vynui gaminti) veisiami Čilės vidurinėje dalyje. Augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje.
vynuogynas kalnuose
Veisiama galvijai (daugiausia Čilės vidurinėje dalyje), kiaulės, avys (Čilės pietuose ir Anduose), ožkos, arkliai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
1999 sugauta 5,3 mln. tonų žuvų (daugiausia gaudoma ančiuviai, skumbrės, stauridės, sardinės, silkės). Ramiojo vandenyno pakrantėje veisiama austrės, vėžiagyviai, renkami vandens augalai (maistui); tvenkiniuose veisiamos žuvys (daugiausia Čilės šiaurinėje dalyje). Didelė dalis žuvų suvartojama žuvų miltams ir taukams gaminti.
Miškai užima apie 20 % Čilės teritorijos (daugiausia jų Čilės pietuose). Čilė turi didelius vertingos medienos išteklius. 2000 paruošta 35,7 mln. kubinių metrų medienos, apie 78 % jos – pramoninė. Eksportuojama ąžuolų, bukų, pušų, lauramedžių mediena.
Turizmas
Valparaíso
1999 Čilę aplankė 1,6 mln. užsienio turistų (49,4 % iš Argentinos, po 7,6 % iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Peru, 7,3 % iš Bolivijos), pajamos iš turizmo sudarė 894 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Turistų labiausiai lankomi objektai: Santjago (ypač Farellones-El Colorado, La Parva, Portillo žiemos sporto centrai) ir Valparaíso apylinkės, Viña del Maras ir kiti pajūrio kurortai, Velykų, Juano Fernándezo, Karaliaus Jurgio (čia veikia pirmasis Antarktyje įkurtas viešbutis Estrella Polar) salos, nacionaliniai parkai (jų daugiausia Anduose ir Patagonijoje).
Transportas
Τransporto tinklas tankiausias Čilės vidurinėje ir pietinėje dalyse. Geležinkelių yra apie 6700 kilometrų (2000), dauguma jų elektrifikuota. Svarbiausias geležinkelis – Iquique–Puerto Monttas; iš jo dvi geležinkelių šakos eina į Argentiną, viena – į Boliviją, kitos – į didžiausius Čilės miestus ir kasybos pramonės centrus. Automobilių kelių yra apie 79 000 kilometrų, iš jų apie 11 000 kilometrų su kieta danga (2000). Per Čilę eina Panamerikos plentas (jo ilgis Čilėje nuo Puerto Montto iki Aricos apie 3500 kilometrų). Oro transportu 2000 pervežta apie 5,2 mln. keleivių. Svarbiausi tarptautiniai oro uostai: Santjago ir Aricos.
Daugiausia krovinių pervežama jūrų transportu. 2000 buvo įregistruotas 471 jūrų laivas; prekybos laivyno tonažas 842 300 bruto tonų. Didžiausi jūrų uostai (apie 60 % krovinių apyvartos): Antofagasta, Arica, Chañaralis, Coquimbo, Iquique, Puerto Monttas, Punta Arenas, San Antonio, San Vicente, Talcahuano, Valparaíso. 2000 buvo 755 kilometrai naftotiekių, 785 kilometrai naftos produktotiekių, 320 kilometrų dujotiekių.
Bankai
2002 veikė 28 bankai: centrinis – Banco Central de Chile (įkurtas 1925, būstinė Santjage) ir 27 komerciniai, iš jų 1 valstybinis – Banco del Estado (įkurtas 1953, būstinė Santjage, didžiausias šalyje), 9 privatūs šalies (didžiausias – Banco de Chile, įkurtas 1894, būstinė Santjage), 17 užsienio (Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos, Argentinos, Japonijos, Prancūzijos). Bankų sektoriaus veiklą reguliuoja priežiūros institucija Superintendencia de Bancos e Instituciones Financieras (įkurta 1925, būstinė Santjage). Santjage veikia bankų ir kitų finansų institucijų asociacija (įkurta 1945). Čilės piniginis vienetas – pesas, lygus 100 sentavų. Veikia 3 vertybinių popierių biržos – Santjago (įkurta 1893), Čilės elektroninė (įkurta 1989, būstinė Santjage), Valparaíso (įkurta 1905).
Užsienio prekyba
Čilės užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2018)
Čilės užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama varis ir jo gaminiai (apie 40 % viso Čilės eksporto), vaisiai, daržovės, mediena, plaušiena, popierius, žuvys, žuvų miltai ir taukai. Vynas, vaisiai, daržovės eksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą. Apie 50 % medienos ir jos produkcijos išvežama į Japoniją, Vokietiją, Belgiją. Daugiausia importuojama transporto priemonės, mašinos, kuras, chemijos pramonės ir metalo gaminiai. Nafta ir gamtinės dujos daugiausia tiekiamos vamzdynais iš Argentinos, anglys vežamos iš Australijos. Diagramose parodyti Čilės eksporto ir importo partneriai 2018.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2019 Lietuva į Čilę eksportavo prekių už 14,1 mln. eurų, importavo iš Čilės už 12,3 mln. eurų. Eksportuota į Čilę daugiausia maisto produktai (19 %), malybos produkcija, salyklas, glitimas (18 %), elektros mašinos, įranga ir jų dalys (17 %), mineralinis kuras ir alyvos (12 %), importuota iš Čilės daugiausia vaisiai, riešutai ir jų produktai (44 %), jūros gėrybės (31 %), vynas (24 %).
Čilės BVP struktūra (2000)
Čilės užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1998)
1787
2271
-Čilės pramonė; -Čilės žemės ūkis; -turizmas Čilėje; -Čilės transportas; -Čilės bankai; -Čilės užsienio prekyba; -Čilės ekonominiai ryšiai su Lietuva