cisticerkòzė (cysticercosis < gr. kystis – pūslė + kerkos – uodega), kirmėlinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios kiaulinio kaspinuočio lervos – cisticerkai (finos, viriai). Cisticerkoze dažniau suserga kiauliniu kaspiniuočiu užsikrėtęs žmogus, kai kaspinuočio kiaušiniai iš plonosios žarnos patenka į skrandį (vemiant). Gali susirgti ir kaspinuočio neturintis žmogus parazito kiaušiniams pakliuvus į burną su užterštu maistu, vandeniu, nuo rankų. Skrandyje iš kiaušinių išsirita onkosferos, kurias kraujas išnešioja į įvairius organus. Iš onkosferų išsivysto pūslelės pavidalo, žirnio arba pupelės dydžio cisticerkai, kurie per daugelį metų sukalkėja. Cisticerkai gali parazituoti smegenyse, akyse, raumenyse, plaučiuose, poodyje. Ligos simptomai priklauso nuo organo, kuriame yra cisticerkų. Kai jų yra odoje, apčiuopiami žirnio dydžio elastingi, vėliau kieti, kartais skausmingi dariniai. Dėl akių cisticerkozės sumažėja regos aštrumas, ligonis gali apakti. Smegenų cisticerkozei būdingi galvos skausmo priepuoliai, vėmimas, traukuliai. Kai cisticerkų yra minkštuosiuose audiniuose, gali nebūti jokių simptomų. Gydoma dažniausiai operacija, cisticerkozės profilaktikai reikia prieš valgį plauti rankas, žalias daržoves, vaisius, gerti tik virintą vandenį.
2977