čurigereskas

Šv. Stepono bažnyčios Salamancoje altorius (1696, architektas ir skulptorius J. B. de Churriguera)

čurigerèskas (pagal ispanų skulptorių ir architektų de Churriguerų pavardę), čiurigerzmas, vėlyvojo baroko architektūros dekoro stilius, plitęs 1680–1750 Ispanijoje. Čurigereskas pakeitė nuo 16 a. antros pusės vyravusį rūsčios raiškos dezornamentadą. Iš pradžių plito bažnytinėje, vėliau pasaulietinėje architektūroje. Monumentalūs pastatai buvo puošiami įmantriais skulptūriniais ornamentais, italų baroko elementai derinti su ispanų plateresko ir egzotiškais maurų architektūros motyvais. Žemo reljefo ornamentai slėpė pastatų konstrukciją, dengė sienas, akcentavo langus, portalus, interjeruose – altorius. Dažnas dekoro elementas – spiralinė kolona. Vertingiausi čurigeresko pavyzdžiai – gausiai ornamentuoti altorių retabulai. Čurigeresko centrai – Madridas ir Salamanca. Plito Portugalijoje, ispanų kolonijose Lotynų Amerikoje, ypač Meksikoje. Šiose šalyse čurigereskas paįvairintas vietinių tautų konstrukcijos ir dekoro elementais. Žymesni kūrėjai: ispanų skulptoriai ir architektai broliai Alberto, Joaquinas ir José Benito (J. B. de Churriguera) de Churrigueros, P. de Ribera, N. Tomé.

2972

čiurigereskas