Damãskas (Dimashq), Sirijos sostinė.

1,57 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje 2,96 mln. gyventojų). Damaskas įsikūręs Sirijos pietvakariuose, Antilibano kalnų rytiniuose šlaituose, Sirijos dykumos vakariniame pakraštyje, Barados upės slėnyje. Tarptautinis oro uostas (apie 40 km nuo miesto). Geležinkeliai ir automobilių magistralės į Chalebą, Amaną (Jordaniją), plentas ir geležinkelis į Beirutą (Libanas). Tekstilės (medvilnės), siuvimo, odos, stiklo, cemento, elektrotechnikos (televizorių), chemijos, maisto pramonė, mašinų gamyba. Ašmeninių ginklų (kardų), damasto, bižuterijos, fajanso dirbinių, kilimų audimo amatai. Medvilnės, odos, amatininkų dirbinių prekybos centras; kasmetinės tarptautinės mugės. Turizmas. Arabų mokslų akademija (įkurta 1919). Universitetas (nuo 1923), politechnikos institutas, aukštoji medicinos mokykla. Arabistikos institutas, Dykumų mokslinio tyrimo institutas. Assado nacionalinė biblioteka (įkurta 1984). Nacionalinis (įkurtas 1919), karo, arabų meno muziejai. Damaskas – vienas musulmonų šventųjų miestų, į jį keliauja maldininkai.

Damascus

Architektūra

Senamiestį (Pasaulio paveldo paminklas, nuo 1979, pavojuje, nuo 2013) iš dalies juosia sienos. Išliko Omejadų mečetė (8 a. perstatyta iš Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios; yra 8 a. mozaikos liekanos), jos didįjį kiemą juosia arkados su 3 minaretais. Nur ad Dino mauzoliejus (12–13 a.) su ligonine, citadelė (13–14 a.), As‑Sakifo mečetė (joje gausiai dekoruoti mauzoliejai). Damasko turkų dalyje – kupolinės mečetės: Dervišo Pašos (1571) ir Sinano Pašos (1585); Azado Pašos rūmai (1749) su keliais kiemais, Abd Allah Pašos medresė (1799), karavansarajai, turgūs, gyvenamieji namai su vidiniais kiemais.

Didysis turgus Damaske

2271

Istorija

Manoma, Damaskas yra vienas seniausių pasaulio miestų. Gyvenvietė dabartinio Damasko vietoje gyvavo jau ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų. Miestas minimas tarp Egipto nukariautų kraštų 15 a. pr. Kr. molinėse al Amarnos lentelėse (Egipto Ubi provincijos centras). 10 a.–732 pr. Kr. Damasko karalystės sostinė, vėliau priklausė Asirijai (8 a. pabaigoje), Babilonijai (7 a.), Persijai (6 a.), Aleksandro Makedoniečio valstybei (nuo 333 pr. Kr.). 4 a. pr. Kr. pabaigoje Damaskas atiteko Seleukidams, 64 po Kr. – užimtas romėnų, nuo 4 a. pabaigos priklausė Bizantijai. 635 – užkariavo arabai. 661–750 Omejadų kalifato sostinė, Artimųjų Rytų politikos, kultūros ir prekybos svarbiausias centras; vėliau tapo Abasidų kalifato provincijos centru ir prarado reikšmę. 9–13 a. Damaską valdė Tulunidai, Fatimidai, Seldžiukai, Ajubidai. 1125, 1129 ir 1148 užkariauti Damaską nesėkmingai bandė kryžininkai. 1260 Damaską užgrobė mameliukai, 1401 – Timūras. 1516–1918 priklausė Osmanų imperijai. Čia 1840 įvyko žydų, 1860 krikščionių žudynės. Per I pasaulinį karą Damaskas buvo Artimųjų Rytų regiono Turkijos karinės vadovybės (ir talkininkų vokiečių) būstinė. 1918 Damaską užėmė jungtinės Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir arabų pajėgos. 1920–46 Prancūzijos mandatinės teritorijos administracinis centras. 1925–27 keliskart (per arabų sukilimus) prancūzų bombarduotas. 1946 tapo Sirijos sostine, jos politikos, ekonomikos, kultūros ir mokslo centru.

1412

Sirijos pilietinis karas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką