debtas (pranc. débit – nuotėkis, pralaidumas), skysčio arba dujų kiekis, per laiko vienetą pratekantis tėkmės skerspjūviu (vamzdžiu, upe, gręžiniu). Reiškiamas tūrio vienetais (kubiniais metrais, litrais), kartais masės vienetais per sekundę, rečiau – per minutę, valandą, parą, mėnesį. Debitas matuojamas debitmačiu.
Hidrologijoje
Hidrologijoje debitas (upės debitas) lygus upės srovės vidutinio greičio ties kuriuo nors vagos skerspjūviu ir to skerspjūvio ploto sandaugai. Dažniausiai debitas nustatomas matuojant srovės greitį ir upės vagos skerspjūvio plotą, rečiau (mažų upelių debitas) – matuojant laiką, per kurį vanduo pripildo žinomo tūrio indą, arba (kalnų upių debitas) įpylus į upę žinomą tūrį tam tikros koncentracijos druskų tirpalo ir išmatavus upės vandens mineralizacijos pokytį. Hidrologijos stotyse debitas periodiškai matuojamas ne rečiau kaip kartą per 10 dienų (per potvynius dar dažniau); kasdienis debitas nustatomas pagal vandens lygį naudojant debitų kreivę. Pagal hidrologijos stočių duomenis skaičiuojami vidutiniai mėnesių, metų, daugiamečių laikotarpių debitai ir didžiausi bei mažiausi (per tam tikrą laikotarpį) debitai. Ypač svarbus yra gamtosauginis debitas (mažiausias debitas, kai dar nekinta upės, kanalo parametrai, vandens užterštumas neviršija normos ir jame dar gali gyvuoti ekosistema).
upelio debito matavimas
Tam tikrų laikotarpių vidutiniai debitai naudojami upių nuotėkiui ir nuotėkio moduliui apskaičiuoti.
Hidrotechnikoje
Hidrotechnikoje svarbus skaičiuojamasis debitas (pagal pagrindinį debitą apskaičiuojami hidrotechniniai statinio parametrai, pagal kontrolinį debitą tie parametrai koreguojami).
Hidrogeologijoje
Hidrogeologijoje vartojamas gręžinio lyginamasis debitas – iš gręžinio ištekančio vandens kiekis, kol vandens lygis gręžinyje pažemėja 1 metru.
203
2335
1841