Dillingen an der Donau

Dillingeno senamiestis

Dillingen an der Donau (Dlingenas prie Dunõjaus), Dillingen (Dlingenas), miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, Švabijos apygardoje. 19 800 gyventojų (2023). Įsikūręs šiauriniame Dunojaus krante. Pro Dillingeną prie Dunojaus eina Augsburgo–Ulmo geležinkelis. Šv. Petro bazilika (1628). Pilis (pradėta statyti 10 amžiuje, rekonstruota 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje, 18 a. viduryje). Miesto ir kunigaikštystės-vyskupystės muziejus (nuo 1889). Mokytojų švietimo ir personalo vadybos akademija (nuo 1971).

Istorija

Neolito juostinės keramikos kultūros palaidojimai prie Dillingeno yra vieni geriausiai ištirtų Vidurio Europoje. Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta 973, buvo Dillingeno grafų valdų centras, pastatyta pilis. 1258 kaip dovana atiteko Augsburgo kunigaikščiams-vyskupams, 15 a.–1803 jie rezidavo Dillingene. 1549 įkurta Šv. Jeronimo kolegija 1551 tapo pirmuoju Švabijos universitetu (1563–1773 vadovavo jėzuitai; 1923–71 Dillingeno filosofijos ir teologijos aukštoji mokykla, nuo 1971 – Mokytojų švietimo ir personalo vadybos akademija). 1574–1745 per raganų procesus Dillingene teisti 65 žmonės.

Dillingeno panorama (iš dalies spalvotas vario raižinys, 17 a. pirma pusė, dailininkas M. Merianas vyresnysis)

Lietuviai

Jėzuitų universitete 16–17 a. studijavo keturi jaunuoliai iš Radvilų giminės; buvo ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių jaunimo (1620 atvyko Kristupas Zaviša, 1624 – Albertas ir Jonas Nemiros).

1945 karo pabėgėlių tarptautinėje stovykloje Lauingene (5 km nuo Dillingeno) susibūrė apie 50 lietuvių; išrinktas komitetas (nuo 1945 06 – Lietuvių sąjungos skyrius; pirmininkai: V. J. Dunčia, A. Dagilis, J. Valiukonis) išrūpino lietuviams patalpas pačiame Dillingene. 1946 lietuvių pabėgėlių skaičius čia pasiekė 1000. Stovyklos kapelionai buvo kunigai B. Dagilis ir A. Paukštys. Veikė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrius (vadovas Žadvydas), skautų tuntas, ateitininkai, nuo 1945 – pradinė mokykla (vedėjai J. Kindulaitė, P. Bartkevičius), vaikų darželis, nuo 1946 – gimnazija (direktorius K. Vėlyvis). Surengti anglų kalbos, suaugusiųjų bendrojo lavinimo, kirpėjų, siuvėjų, gailestingųjų seserų ir kiti kursai. Veikė mišrus choras (vadovai: N. Cirtautas, J. Gaubas, J. Zdanevičius), vyrų choras (dirigentas J. Štarka), vyrų kvartetas (vadovas J. Statkevičius), instrumentinis ansamblis, tautinių šokių grupė (vadovas B. Macevičius), scenos mėgėjų būrelis, krepšinio ir tinklinio komandos. 1945–49 ėjo laikraštis Mūsų kelias, rašomąja mašinėle spausdintas žinių biuletenis, išleista daugiau kaip 10 knygų (pusė jų – vadovėliai). 1946 surengta Pietų Vokietijos karo pabėgėlių stovyklų sporto šventė.

Po 1949 dauguma stovyklos gyventojų išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis. 1951 Dillingene įsteigta benamių užsieniečių stovykla. Lietuviai (apie 120; dauguma atvykę iš Schweinfurto) įkūrė Vokietijos lietuvių bendruomenės skyrių, veikė mokykla. Vėliau diduma lietuvių išvyko (1954 buvo likę 36).

2271