dislèksija (dis… + gr. lexis – žodis, šneka), vaikų (dažniau berniukų) gebėjimo skaityti sutrikimas. Būna dėl kai kurių smegenų centrų nepakankamo išsivystymo. Vaikas skaito labai lėtai, skiemenimis, nesklandžiai, blogai taria garsus, painioja raides (ypač b ir d, p ir d), nesupranta perskaityto teksto turinio, pameta skaitomą vietą.
Disleksija nesusijusi su intelekto sutrikimais, nors kartais būdinga protiškai atsilikusiems vaikams. Disleksiją įveikti padeda specialusis mokymas, fonetinis klausymas, garsų jungimo lavinimas.
1868