Dniẽpro-Donèco kultūrà, Donèco kultūrà, neolito ir eneolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 6 tūkstantmečio viduryje–3 tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje Padnieprėje, Kairiakrantėje Ukrainoje ir Polesės žemumoje. Mažos gyvenvietės (žinoma apie 200) kurtos prie upių ir ežerų. Žmonės gyveno antžeminiuose pastatuose su židiniu viduryje. Pagal dirbinius skiriami kultūros 3 laikotarpiai: ankstyvasis, vidurinis ir vėlyvasis. Ankstyvuoju laikotarpiu ši kultūra buvo vienalytė: iš titnago gaminta įvairūs mikrolitiniai dirbiniai (trapecijos, ašmenėliai), kirviai, gremžtukai, peiliai, iš kaulo – ietigaliai, žeberklai, adatos su ąsele, ylos, kapliai. Keramika mažai degta su augalinėmis priemaišomis. Lipdyti storasieniai, šiek tiek profiliuoti, puošti šukiniais įspaudais, įkartėlėmis bei įrėžtų linijų ir gilių duobučių (pakraščiuose) eilėmis puodai.
Dniepro-Doneco kultūros ankstyvojo laikotarpio puodo rekonstrukcija (Baltarusija)
Viduriniu ir vėlyvuoju laikotarpiu išsiskyrė kelios kultūrinės grupės – Rogačiovo, Rytų Polesės, Voluinės, Kijevo‑Čerkasų, Doneco, Nadporožės ir Strumelio‑Gastiatino. Gaminti retušuotu paviršiumi trikampiai strėlių ir iečių antgaliai. Paplito storaašmeniai kirviai, akmeniniai kapliai, buožės, diskai, plokščiadugniai profiliuotais pakraščiais puodai (keramika su mineralinėmis priemaišomis), puošti virvučių įspaudais bei voleliu. Kultūros pietinėse srityse naudoti papuošalai iš vario ir aukso.
Dniepro‑Doneco kultūros žmonės vertėsi žvejyba ir medžiokle, rinko maistą, augino gyvulius; vėlyvuoju laikotarpiu gyvulininkystė tapo svarbiausiu verslu, atsirado žemdirbystės pradmenų. Mirusiuosius laidojo kapinynuose (žinoma apie 20, kai kuriuose rasta daugiau kaip 100 kapų), ištiestus, gausiai apibertus ochra; aptikta kolektyvinių kapų (rasta tik kaukolių). Ankstyvuoju laikotarpiu į kapus dėta primityvių kabučių iš žvėrių ir žuvų dantų, vėliau – kirvių, peilių, buožių, įvairių papuošalų iš akmens, kaulo, kriauklių geldelių.
2674