Čėjauskáitė-Giñtalė Eglė 1978 03 07Telšiai, lietuvių juvelyrė, metalo dailininkė. 2003 Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės ir dizaino fakultete baigė metalo meno specialybę (bakalauro laipsnis), 2005 Vilniaus dailės akademijoje – dizaino specialybę (magistro laipsnis). Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 2005), Tarptautinės medalininkų asociacijos FIDEM (nuo 2010) narė.
Kūryba
Kuria papuošalus, medalius, votus, fotografiją, objektus, dažnai jungia juos į vientisus pasakojimus, instaliacijas ar temines grupes. Kūrybai būdinga būties prasmės, baltiškosios ir žemaitiškos tapatybės paieškos, poetiškos prasminės užuominos, lyrinė nuotaika, ritualinis, ženkliškas pobūdis. Kūriniuose interpretuoja gamtos motyvus – augalus (aguonos, smilgos) ir jų elementus (spygliai, šakelės, gilės), gyvūnus (vabalėliai), t. p. istorinius reliktus (raktai, karūnos), tautinius ir sakralinius simbolius (rožiniai, škaplieriai, kryželiai, votai). Naudoja įvairius metalus (balintą sidabrą, auksą, sendintą metalą, žalvarį), gintarą, mamuto kaulą, perlus, pusbrangius akmenis ir netradicines, laiko paveiktas medžiagas (virvė, sudūlėjęs audinys, saulėgrąžų sėklos, medžio šakos, akmuo). Pasitelkia įvairią atlikimo techniką (sidabro vielos nėrimą, liejimą, filigraną, raižymą, kita). Kūriniai abstrakčių formų, jiems būdinga precizika, ažūriškumas, smulkios, asimetriškos formos, subtiliai derinamos su tikroviškomis detalėmis ir kasdieniais daiktais, tarsi atsitiktinai įterptais pusbrangiais akmenimis ar kitais elementais. Juvelyriniai dirbiniai (kaklo papuošalai, žiedai, auskarai, apyrankės, sąsagos) traktuojami kaip smulkioji plastika, jie dažnai įkvėpti gamtinių formų, pasižymi improvizaciniu pobūdžiu, laisvu ritmu įterptais puošybiniais akcentais, subtiliu skirtingų metalų, nevienodo dydžio detalių ir įvariaspalvių akmenų derinimu (kaklo papuošalai Medus rudenį I–II, Žuvis, Avižėlės, Naktinis drugelis, Žuvys giliai, Lapeliai, Besiskleidžiantys, Segė su paslaptimi, visi 21 a. 2–3 dešimtmetis). Kūrinių cikluose gilinasi į rato prasmę (Apsisukimai 2014), interpretuoja archetipinių archeologinių papuošalų formas (Baltų menas 2015), remiasi senais žemaičių reliktais, simbolizuojančiais archajines liaudies buities tradicijas (Balsai ir daiktai 2015), poetizuoja žmogaus gyvenimo ritualų prasmę (Atsivėrimas 2019), kuria poetiškas ir sakralias būties asociacijas (Ujei 2024). Kartu su V. Daujotyte išleido knygą Žemaitijos balsai ir daiktai: juvelyrika, mažoji plastika, eilėraščiai (2017).
E. Čėjauskaitė‑Gintalės kūrinių yra įteikta Ispanijos ir Japonijos monarchams kaip Lietuvos dovanos.
Parodos, apdovanojimai
Nuo 2002 dalyvauja parodose; daugiau nei šimto grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Šiaurės Airijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Rusijoje ir kitur) dalyvė. Surengė individualių parodų Telšiuose (2008, 2015, 2016, 2017), Vilniuje (2006, 2007, 2010, 2011, 2014, 2015, 2024; 2011 – su J. Erminaite‑Šimkuviene ir Ugne Blažyte), Kaune (2005), Nidoje (2014), Plungėje (2017), Porvoo (2017), Kijeve (2018), Londone (2018), Tokijuje (2019). Kūrybinio dueto Vedvi (su J. Erminaite‑Šimkuviene) parodos surengtos Telšiuose (2002), Vilniuje (2007, 2018), Utenoje (2013), Šilutėje (2016); parodos su vyru, videomenininku Martynu Gintalu: Vilniuje (2004), Palangoje (2019–20, 2022), Nidoje (2022), Kretingoje (2022), Telšiuose (2022). Parodose pelnė apdovanojimų (jaunųjų fotomenininkų parodos Posūkis Šiauliuose laureatė, 2001; Prano Genio 100‑mečiui skirtos medalių parodos konkurso Telšiuose II vieta, 2002; juvelyrikos parodos konkurso Dekonstrukcija rekonstrukcija Legnicoje, Lenkija, laureatė, kita).
2972