Kárason Einar (Einaras Káurasonas) 1955 11 24Reikjavikas, islandų rašytojas. 1976–78 Islandijos universitete studijavo literatūros istoriją, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, žvejojo. Romanų trilogijoje Velnio sala (Þar sem Djöflaeyjan rís 1983), Aukso sala (Gulleyjan 1985), Pažadėtoji žemė (Fyrirheitna landið 1989) vaizduojama islandų šeimos istorija po II pasaulinio karo Reikjavike, iš kaimo kilusių žmonių gyvenimas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės paliktuose barakuose. Romanuose Kvailių patarimai (Heimskra manna rįš 1992), Gyvsidabris (Kvikasilfur 1994) vaizduojami bemoksliai keistuoliai, nepasitenkinantys kasdienybe, kuriantys neįgyvendinamus planus, kurie neišvengiamai žlunga; pasakojimui būdinga humoras, epiškumas, susidedantis iš daug siužetinių linijų, žymu liaudies sakmių įtaka, daug šnekamosios kalbos, slengo. Sukūrė istorinių romanų (Šiaurės pašvaistė / Norðurljós 1998, Priešų linksmybės / Óvinafagnaður 2001, Audra / Stormur 2003), apsakymų, knygų vaikams, kelionių apybraižų, kino filmų scenarijų.
2032