ekonòminė sociològija, sociologijos šaka, sociologijos paradigmų, sąvokų ir kintamųjų taikymo metodais tirianti gamybą, paskirstymą, mainus ir vartojimą. Visuomenės gyvenimo ūkinė sritis analizuojama pagal grupę, instituciją ar sociumą. Ekonominė sociologija remiasi prielaida, kad individų ir socialinių grupių ekonominė elgsena gali būti racionali ir iracionali (racionalumas suprantamas kaip kintamasis). Ekonominės elgsenos aspektu ekonomistai daugiau akcentuoja ribotus išteklius, o sociologai pabrėžia, kad ne tik jie, bet ir kiti veiksniai turi įtakos konkretaus individo elgsenai, pavyzdžiui, socialiniai ryšiai (pirkėjo ir pardavėjo draugystė) gali turėti įtakos kainai. Sociologai pažymi ir kultūros įtaką mainų, vartojimo ir gamybos procesams. Žmogaus visuomeninis statusas taip pat dažnai nulemia jo elgseną, pavyzdžiui, asmenys, priklausantys žemesnio statuso ar socialinės atskirties grupėms, labiau laikosi tradicinės elgsenos modelių, mažiau vertina galimas rinkos alternatyvas. Sociologams ūkinė veikla yra integrali socialinio gyvenimo dalis. Savo tyrimuose jie atsižvelgia į netobulą teisės sistemą, konfliktus ir kitus nestabilumą lemiančius parametrus, ekonomikos ir kitų visuomenės gyvenimo sričių sąveiką, veiksnius, kurie lemia ūkinės veiklos socialinį kontekstą. Metodologiniu požiūriu ekonominė sociologija remiama aprašymu, aiškinimu, rečiau prognozavimu, taiko istorinius palyginimus, vertina kokybinio pobūdžio informacijos surinkimo būdus.
Ekonominė sociologija sparčiai plėtojosi 21 amžiaus pradžioje. Aktyviai nagrinėjama socialinių agentų įtaka rinkai, korporacijų veikla, nelygybė darbo rinkoje, kultūros įtaka ekonominei elgsenai, globalizacijos procesai ir kiti reiškiniai. Ekonominė sociologija pasižymi teoriniu pliuralizmu, plėtojamas sąvokų žodynas, stiprinami ryšiai su kitais mokslais.
Ekonominės sociologijos pradininkai yra klasikinės sociologijos atstovai: M. Weberis, É. Durkheimas, K. Marxas, T. B. Veblenas. 20 a. ekonominę sociologiją savo sistemų teorijoje plėtojo T. Parsonsas, V. Pareto, vėliau K. Polanyi, J. A. Schumpeteris, A. Etzioni, N. J. Smelseris, J. K. Galbraithas, D. Bellas, P. F. Druckeris ir kiti.
1394