ekspresionizmas literatūroje

ekspresionzmas literatroje. Ryškiausiai pasireiškė Vokietijoje ir Austrijoje apie 1910–25. Ekspresionizmas atspindėjo didmiesčio kultūrą. 1909 rašytojas K. Hilleris Berlyne įkūrė klubą Neuer Club (vėliau Neopathetisches Kabaret), buvo leidžiami žurnalai Der Sturm (1910–32), Die Aktion (1911–32), Die weissen Blätter (1913–20), poezijos antologijos Kondoras (Kondor 1912), Žmonijos sambrėška (Menschheitsdämmerung 1919). Ekspresionistų gausūs manifestai ir programos buvo nukreiptos prieš impresionistų pasyvią, įspūdžiams pasiduodančią estetinę laikyseną, natūralistinį ir realistinį tikrovės vaizdavimą. Jie reiškė egzistencinę prarasto saugumo, tikrumo situaciją. Ekspresionizmo atstovai teigė, kad dabartis yra bedvasė, sustingusi, ir kėlė naujo gyvenimo, naujo žmogaus, naujo meno idėją. Atsinaujinimą suprato kaip revoliucinį aktą, griaunantį visa, kas sena. Bjaurumo, nesąmonybės estetiką, gaivališkumo kultą priešino tvarkai ir klasikinei harmonijai. Ekspresionistų kūryboje ryšku mąstymas opozicijomis, kontrastų retorika, patosas, ekstazė, ieškoma drastiškų raiškos formų. Poezijoje ilgi reflektuojantys monologai derinami su patetiškais jausmų proveržiais, deformuotais šokiruojančiais vaizdais, daug reikšmės skiriama kalbos garsiniam aspektui, tačiau vengiama melodingumo ir eufonijos. Prozoje atsisakoma psichologinės motyvacijos, loginio pasakojimo, aprašymų, naudojama montažo, asociacijų poetika. Polinkis į abstrahavimą ypač ryškus dramose. Jose vaizduojama socialiniai tipai, bevardės neindividualizuotos figūros (Žmogus, Tėvas, Sūnus, Minia), nepabrėžiama vieta ir laikas, gausu sapno elementų. Žymiausi ekspresionizmo atstovai: poetai – G. Bennas, G. Heymas, J. van Hoddisas, E. Lasker-Schüler, A. Lichtensteinas, A. Strammas, G. Traklis, F. Werfelis, prozininkai – A. Döblinas, C. Einsteinas, K. Edschmidas, G. Heymas, J. van Hoddisas, dramaturgai – R. Goeringas, W. Hasencleveris, G. Kaiseris, O. Kokoschka, R. J. Sorge, E. Tolleris.

Ekspresionizmas lietuvių literatūroje

Lietuvių literatūroje ekspresionizmo bruožų yra keturvėjininkų kūryboje: K. Binkio (rinkinys 100 pavasarių 1923), S. Šemerio (rinkinys Granata krūtinėj 1924), J. Tysliavos (rinkinys Tolyn 1926) poezijoje, J. Savickio (rinkinys Šventadienio sonetai 1922), P. Tarulio (rinkinys Mėlynos kelnės 1927) novelėse, A. Tulio (Mūsų kelias 1928), P. Gintalo (Dinamo 1000 HP 1930) dramose, kai kuriuose trečiafrontininkų kūriniuose.

ekspresionistinė literatūra; ekspresionizmo literatūra; ekspresionizmas

L: J. Žėkaitė Impresionizmas ir ekspresionizmas lietuvių literatūroje / Literatūra ir kalba kn. 14 Vilnius 1977.

253

ekspresionizmas

ekspresionizmo architektūra

ekspresionizmo dailė

ekspresionizmas muzikoje

ekspresionizmas teatre

ekspresionizmas kine

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką