Elbrùsas (rus. Эльбрус, Elbrus, kabardinų-čerkesų k. Ošhomaho, karačiajų‑balkarų k. Mingitau), aukščiausias Kaukazo kalnų masyvas. Yra ties Europos ir Azijos riba (vieni geografai jį priskiria Europai, kiti – Azijai) Rusijos Federacijoje, Kabardos-Balkarijos ir Karačiajų Čerkesijos respublikų pasienyje, Didžiojo Kaukazo Šoniniame kalnagūbryje. 2 viršūnės: vakarinė 5642 m, rytinė 5621 m aukščio. Elbrusas – užgesęs ugnikalnis (stratovulkanas), susidaręs iš andezito lavos ir metamorfinių skalūnų. Ledynai (bendras plotas apie 120 km2); didžiausi: Didysis Azau, Dzikiugankezo, Iriko, Bezengi (Ullučirano). Sniego riba 3700–4000 m aukštyje. Elbruso šlaituose prasideda Kubanė, Baksanas. Alpinizmas, turizmas, žiemos sportas. Lynų kelias (iki 3500 m aukščio). Elbrusas priklauso Paelbrusės nacionaliniam parkui (plotas apie 1000 km2; įkurtas 1986).
Elbrusas
Alpinizmas
Į rytinę viršūnę 1829 07 22 pirmasis įkopė kabardinas Killaras Chaširovas, į vakarinę – 1874 07 20 anglai Florenceʼas Craufordas Grove’as, Horace Walkeris, amerikietis Frederickas D. Gardineris ir vedlys Peteris Knubelis. 1952 viršūnę pasiekė pirmieji lietuviai – G. P. Akstinas ir Aleksandras Šteinas. 1958 į Elbrusą įkopė pirmosios Baltijos šalių alpiniados 28 dalyviai iš Lietuvos (vadovai: G. P. Akstinas, F. Mieliauskas, Vytautas Vosylius). 1993 08 04 Lietuvos trispalvę viršūnėje iškėlė V. Vitkauskas.