elektrodinãmika (elektro… + gr. dynamikos – jėgõs, jėginis), fizikos ir technikos šaka, nagrinėjanti elektrinių, magnetinių ir mechaninių reiškinių ryšius. Tiria srovės magnetinį lauką, elektrovarą, kurią sukuria kintamasis magnetinis laukas, jėgas, magnetiniame lauke veikiančias laidininkus su srovėmis, elektromagnetinių bangų sklidimą, įelektrintų dalelių judėjimą elektriniame ir magnetiniame lauke. Klasikinės elektrodinamikos pradininkas J. C. Maxwellas pagrindinius elektrinio ir magnetinio lauko dėsningumus, t. p. įelektrintų dalelių sąveiką su šiais laukais aprašė knygoje Traktatas apie elektrą ir magnetizmą (Treatise on Electricity and Magnetism 1873). Kvantinė elektrodinamika nagrinėja reiškinius, susijusius su elektromagnetinės spinduliuotės (t. p. šviesos) kvantine prigimtimi. Jos pagrindus 20 a. pradžioje sukūrė P. A. M. Diracas, W. K. Heisenbergas, W. E. Paulis. Nuo tol šviesa laikoma ne tik elektromagnetinėmis bangomis, bet ir dalelių srautu (bangos ir dalelės dualumas). Reliatyvistinė elektrodinamika nagrinėja įelektrintų dalelių judėjimą elektriniame ir magnetiniame laukuose, kai tų dalelių judėjimo greitis artimas šviesos greičiui. Reliatyvistinės elektrodinamikos pradmenys susiję su klasikinės elektrodinamikos Maxwello lygtimis, iš kurių randamas elektromagnetinių bangų greitis vakuume. Kosminės elektrodinamikos objektas yra elektromagnetiniai reiškiniai jonizuotoje terpėje tarpžvaigždinėje erdvėje, pačiose žvaigždėse ir jų atmosferoje, įelektrintų dalelių srautai kosminėje erdvėje, galaktikų magnetinių laukų ir jų struktūros ryšys, magnetinės audros.
3039