epifora

epfora (gr. epiphora – pridėjimas), retorinė figūra – žodžio ar žodžių grupės pakartojimas gretimų sakinių, frazių, eilučių, pastraipų pabaigoje. Išryškina loginius ir emocinius akcentus, pabaigia mintį. Gausios epiforos sukuria ritmiško kalbėjimo, deklamacinio stiliaus įspūdį, todėl tinka proginėms kalboms. Tautosakoje epifora dažna su savo priešybe anafora (pvz., Maži vaikai – maži vargai, dideli vaikai – dideli vargai). Epifora ypač būdinga poezijai, kurioje atlieka ir rimavimo funkcijas, pvz.: Mano mintys, mano svajos – tai vis tu / Mano dainos, mano sapnas – tai vis tu (S. Nėris).

253